Iliuzionistas A.Stonys: „Su automobiliu reikia elgtis pagarbiai – kaip su žmogumi“

Vis dėlto tokį nelemtą pokštą garsiam triukų meistrui yra iškrėtę draugai. Tiesa, ši istorija niekuo nesusijusi su magija ar pirštų miklumu, būdingu iliuzionistų žanro atstovams. Pasak Arvydo, tai atsitikę gerokai anksčiau, kai jie su draugais buvę jaunesni. Nors ir tada Arvydas nestokojo atsakingumo. Nuvykęs kur nors į sodybą atsipūsti, iliuzionistas iš ratuotų draugijos narių visuomet surinkdavęs automobilių raktelius. Kad niekam įsilinksminusiam nešautų į galvą mintis sėsti prie vairo.

Tačiau vienąsyk šiai taisyklei buvo padaryta išimtis. Ir ja netrukta pasinaudoti. Rytą Arvydas buvo pažadintas draugų, pranešusių apie dingusį būtent jo automobilį. Pasirodo, kažkas iš draugijos naktį sumanė pasivažinėti. Paslapčia nugvelbęs Arvydo automobilio raktelius, pobūvio dalyvis išriedėjo į žiemos tamsą. Neaišku, kaip būtų pasibaigęs toks pasivažinėjimas, bet kelią vairuotojui pastojo gili pusnis.

„Nenaudėlis visą naktį prasiplūkė, nesėkmingai bandydamas išsikapstyti ir siaubingai engdamas automobilį, kad šiam net nulaužė akceleratoriaus paminą“, – prisimena nelemtą atvejį Arvydas.

Iliuzionistas taip pat sugebėtų pradanginti automobilį. Tiesa, tik pasirodymo metu žiūrovų akivaizdoje. Mat, pasak triukų meistro, savo sugebėjimų niekada nenaudoja kitiems tikslams, tik scenai. Arvydo teigimu, tokiam numeriui parengti reiktų pasigaminti ne tik specialią įrangą, bet ir samdyti pagalbininkus. Būtent dėl jų iliuzionistas atmeta mintį šį numerį rengti Lietuvoje. Jis neabejoja, kad informacija apie triuko mechanizmą būtų greitai paviešinta. Tuomet netektų prasmės demonstruoti triuką, kurį parengti kainuotų nepigiai.

Arvydas nelinkęs tautiečių kaltinti pomėgiu šnipinėti ar nemokėjimu saugoti profesinių paslapčių. „Vis dėlto esama skirtumų tarp mūsų žiūrovų ir vakariečių. Pastarieji ateina į koncertus atsipūsti, pailsėti, jie nuoširdžiai džiaugiasi pavykusiu triuku. Tuo tarpu lietuviai labiau gilinasi į triuko mechanizmą, salėje įtempdami smegenis ir žūtbūtinai stengdamiesi perprasti, kaip ir kas daroma“, – pažymi Arvydas.

Tačiau ir racionalų lietuvių pragmatizmą dažnai nugali iliuzionisto meistriškumas. Arvydas teigia visuomet kišenėje besivežiojantis priemonių, reikalingų keliems triukams atlikti. Juos retsykiais demonstruojantis kelių policininkams. „Tai padeda pašalinti įtampą ir palengvina pradėti pokalbį kaip žmogui su žmogumi, o ne kaip pareigūnui ir nusižengusiajam“, – sako Arvydas. Iliuzionistui, besilaikančiam kelių eismo taisyklių ir jų piktybiškai nepažeidinėjančiam, retsykiais pasitaiko būti sustabdytam nebent už nedidelį greičio viršijimą.

„Bet tai ne toks triukas, kad neturėdamas, pavyzdžiui, techninės apžiūros talono imčiau ir jį ištraukčiau iš rankovės“, – sako iliuzionistas, pridurdamas, kad techninė automobilio tvarka jam – šventas dalykas. Arvydas nedega išskirtiniu pomėgiu krapštytis automobilyje, kaip kad jo brolis, galintis tam paskirti ištisas valandas. Tačiau pastarajam, pasak Arvydo, ilgus metus remontavusiam jo automobilį, sykį trūkusi kantrybė. „Nuvykau eilinį kartą turėdamas techninių problemų pas brolį, tačiau šis, užuot įprastai stvėręsis darbo, tarė: dabar tu imk įrankius, o aš tau sakysiu, ką daryti“, – prisimena Arvydas, teigdamas esąs dėkingas broliui už suteiktas pamokas. Todėl dabar iliuzionistas pats sutaiso nesudėtingus automobilio gedimus.

Arvydo teigimu, dar nepasitaikė atvejų, jog sustreikavus automobiliui reiktų pasitelkti kokias nors antgamtines jėgas. Tačiau jis įsitikinęs – jeigu gerbi automobilį ir pagarbiai elgiesi, jis atsilygins tuo pačiu. Ir atvirkščiai, kuo daugiau išlieji pykčio, tuo dažniau jis pradeda gęsti. Daugiau kaip dvi dešimtis metų automobilį vairuojantis iliuzionistas neabejoja, kad tokie dalykai vis dėlto turi pagrindo. „Aš turėjau Renault Espace vienatūrį, krėtusį įvairias šunybes. Nepaisant to, kad jį prižiūrėdavau. Ne, tai nebuvo kokie nors rimti gedimai, tiesiog menkniekiai. Pavyzdžiui, staiga pradeda trūkčioti, nuvažiuoji į dirbtuves, meistrai patrauko pečiais, nieko neranda, neaptinka jokio gedimo. Arba nelauktai ima ir užgęsta“, – sako Arvydas.

Automobilio kaprizų išvestas iš kantrybės ir būdamas supykęs iliuzionistas teigia netgi trinktelėdavęs per vairą – „tu rūpuže, vis gendi“, arba spirdavęs į ratą. Paskui pradėjęs svarstyti, kodėl gi savo pyktį išliejantis ant automobilio ir, būdamas sveikos psichikos žmogus, spardantis ratus. Vėliau savaime atėjusi mintis, kad su automobiliu elgtis reikia pagarbiai. „Kad ir kaip būtų keista, nustojus šitaip lieti pyktį automobilis liovėsi ožiuotis. Pastebėjau, kad lemdavo netgi nuotaika. Jeigu aš būdavau pakilaus ūpo, ir jis riedėdavo nepriekaištingai. Jei apsiniaukdavai, ir jis protestuodavo“, – sako Arvydas.

Renkasi vienatūrius

Koks gi automobilis atitinka iliuzionisto poreikius? Kaip ir daugeliui koncertuojančių artistų, Arvydui būtinas erdvesnis automobilis, kuriame telpa daugiau mantos, reikalingos koncertinėms kelionėms. Taip patogiau ir parankiau negu samdytis kokį krovininį transportą. Minėtas Renault Espace buvo pirmasis vienatūris, po kurio iliuzionistas renkasi tik tokio tipo automobilius. „Anksčiau turėtą kompaktišką Volvo 480 taip prikraudavau, kad nelabai ką matydavau per galinio vaizdo veidrodėlį“, – sako Arvydas. Dabar jis važinėja su 2001 m. laidos Chrysler Voyager 3,3 vienatūriu. „Tai tiesiog daržinė ant ratų. Išėmęs galines sėdynes susikraunu viską, ko tik reikia koncertams. Ir netgi lieka laisvos vietos. Juolab kad vienas sūnus pirmokas, o antras dar neturi nė vienerių, todėl dažnai keliaujame veždamiesi vežimėlį. Labai patogu, kad netenka važiuoti susispaudus. Tai ne vien koncertinis, tarnybinis, bet ir šeimos automobilis – viskas viename“, – teigia iliuzionistas pridurdamas, kad, kaip ir dera tikram lietuviui, šiame benzininiame automobilyje įrengęs dujų įrangą.

„Po koncerto visada važiuoju namo, netgi iš Klaipėdos, kad ir baigęs trečią nakties, neieškau viešbučio nakvynei. Man tiesiog gaila kitos dienos. Kai turėjau mažesnį automobilį, nuvažiavus iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal nuovargis iš tiesų jausdavosi“, – sako Arvydas. Tačiau dabartinio jo automobilio vairavimą netiktų vadinti darbu – tai tiesiog malonumas. Komfortą teikia automatinė pavarų dėžė, „autopilotas“ ir vienatūrio erdvė.

Vairuojant nors ir patogų automobilį, nuovargis bei miegas daro savo juodą darbą. Aktyviai koncertuojantis ir daug važinėjantis iliuzionistas teigia išbandęs įvairiausias kovos prieš lenkiantį miegą priemones. „Esu tapšnojęs per skruostus, kišęs galvą pro langą, gėręs kavos ir ko tik nebandęs – niekas taip nepadėjo, kaip vienas vaistas, kurį galėčiau rekomenduoti visiems automobilininkams. Tai – saulėgrąžos, kurias derėtų vertinti ne kaip blogą įprotį, o veiksmingą priemonę užgriuvus nepakeliamai miego naštai. Veiksmai gliaudant, dedant lukštus į peleninę verčia susikaupti ir miegas atitolsta“, – sako Arvydas. Todėl iliuzionistas ne tik automobilyje, bet ir koncertinio kostiumo maišelyje visada būna įsidėjęs keletą pakelių saulėgrąžų.