Vėliau sekė prestižinės įvairių serijų automobilių lenktynės, o paskutiniu tramplinu į išsvajotąją „Formulę-1“ ispanui tapo 2000-ųjų Formulės 3000 čempionatas.
Turėdamas kontraktą su „Benetton-Renault“, F. Alonso „Formulėje-1“ debiutavo niekuo neišsiskiriančioje „Minardi“ ir pirmaisiais metais įskaitinių taškų nepelnė.
2002 m. „Renault“ jam patikėjo piloto bandytojo pareigas, o dar po metų ispanas kartu su Jarno Trulli jau pilotavo šios ekipos bolidus. Surinkęs 55 taškus Fernando sezoną baigė šeštas. Tačiau metai tapo vienais iš labiausiai įsimintinų – Vengrijoje jis ne tik aplenkė nekarūnuotą „Formulės-1“ karalių Michaelį Schumacherį, bet ir tapo jauniausiuoju lenktynininku per visą lenktynių istoriją, laimėjusiu Didžiojo prizo lenktynes.
2005-ieji – ispano didžiojo triumfo pradžia. Laimėjęs pasaulio pirmenybes jis tapo jauniausiu „Formulės-1“ pasaulio čempionu. Dar po metų F. Alonso pelnė ir antrąjį čempiono titulą ir iš Renault nelauktai perėjo į „McLaren“, kurioje išbuvęs tik vieną sezoną vėl sugrįžo į jį išauginusią „Renault“.
***
- „Sveikas, sugrįžęs namo!“, – taip į tave kreipėsi oficialios naujo bolido pristatymo ceremonijos vedėjas. Taigi, Fernando, kaip jautiesi sugrįžęs į gimtuosius namus?
- Puikiai! Turiu naują lenktynių partnerį, naują, specialiai šiam sezonui sukurtą šalmą, naują kombinezoną, o šiandien praturtėjau įgijęs ir naująjį savo kovinį ginklą – 2008 metų sezono bolidą „Renault R28 F1“. (Šis interviu darytas sausio 31 d. Paryžiuje, kai "Renault" komanda žiniasklaidai ir išskirtinei kviestinei publikai pristatė naują mašiną – J. M.)
Sugrįžęs į „Renault“ radau beveik nepasikeitusį, labai atkakliai dirbantį kolektyvą, kuriame jaučiausi gerbiamas ir kuriame buvo paisoma mano nuomonės dar tada, kai nebuvau tapęs pasaulio čempionu.
Šilti santykiai ir puiki darbinė atmosfera išliko, ir man tai labai malonu. Jaučiu ne tik pagarbą, bet ir visokeriopą pagalbą, todėl esu 100 procentų įsitikinęs, kad komanda padarys viską, ko nori jos lenktynininkai, atkakliai siekiantys užsibrėžto tikslo.
Paskutiniuose bandymuose, atsižvelgiant į varžybų reglamento pakeitimus, man pirmam buvo patikėta išmėginti visas sezono naujoves ir pareikšti savo nuomonę, ką dar reikėtų tobulinti. Vėliau visa tai išbandė ir mano naujasis lenktynių partneris Nelsonas Piquet jaunesnysis, kuris šiemet debiutuoja ne tik „Renault“ komandoje, bet ir „Formulėje-1“ apskritai.
- Girdint tai peršasi mintis, kad gal ir nereikėjo pereiti į „McLaren“? Ar nelaikote šio žingsnio klaida savo sportinėje biografijoje, juolab kad po metų pertraukos vėl sugrįžote į „Renault“?
- Nemanau, kad buvo padaryta klaida. Pernai iki pat paskutiniųjų sezono lenktynių paskutinių metrų kovojau dėl čempiono titulo, kurio, deja, nepavyko apginti. Tuo tarpu „Renault“ pilotai ne visada patekdavo net į kvalifikacinių varžybų finalinę dalį. Todėl praėjusių metų negaliu išbraukti iš atminties ir absoliučiai dėl nieko nesigailiu. Sukaupiau tam tikros patirties, toliau brendau kaip lenktynininkas, nors geidžiamiausias tikslas ir liko neįgyvendintas. Taigi tas neįgyvendintas ambicijas teks pasistengti realizuoti šiemet.
- Po šnipinėjimo skandalo antra spaudoje labiausiai eskaluota tema buvo pilotų vaidmuo toje pačioje „McLaren“. Ar esate įsitikinęs, kad mažybiniu Nelsihno vardu vadinamas jūsų kolega netaps naujuoju Hamiltonu?
- Neturėjau jokių problemų su Lewisu Hamiltonu, nors ne kartą skaičiau visų pirma gimtosios Ispanijos laikraščiuose, apie neva tarp mūsų įsiliepsnojusį karą.
Tie rašiniai neatsirado be pagrindo – prisipažinsiu, ne kartą daviau interviu, tačiau mano atsakymai į klausimus buvo interpretuojami taip, kad didėtų tų leidinių tiražas. Todėl nusprendžiau apie tarpusavio santykius daugiau išvis nieko nekalbėti ir atsitvėriau tylos siena. Nors praėjęs sezonas buvo tikrai nelengvas, su niekuo neturėjau problemų ir dėl nieko nesigailiu.
Taip, 2007-aisais buvo nemažai sunkumų, tačiau dabar jau 2008-ieji, ir aš pasirengęs naujiems iššūkiams. Esu laimingas turėdamas ambicijų, puikų kolektyvą ir, tikiuosi, gerą bolidą.
Nors Nelsoną pažįstu neilgai, tačiau jis atrodo puikus vyrukas, besimėgaujantis tuo, kad pateko į Formulę 1. Regis, jis niekuo nesiskiria nuo Tarso Marqueso, Jensono Buttono, Jarno Trulli, Francko Montagny ar Allano McNisho, kurie buvo mano partneriai įvairiose komandose ir su kuriais teko kartu dirbti ir puikiai sutarti.
- Visą sezoną praleidai "McLaren" kartu su "Formulės-1" skliaute įsižiebusia nauja žvaigžde L. Hamiltonu ir turėjai progą ne iš šalies įsitikinti jo galimybėmis?
- Ir vėl apie Lewisą? Nieko nenoriu pridurti prie to, ką visą laiką tvirtinau pernai. Jis – nepaprastai talentingas. L. Hamiltonas visus nustebino iki pat čempionato finišo aršiai kaudamasis dėl čempiono titulo. Visa tai įgauna dar didesnę prasmę, nes Lewisas tą padarė jau debiutiniame savo sezone.
***
Jau sugrįžęs į Lietuvą ir rengdamas šį interviu spaudai perskaičiau informaciją, kaip diena ir naktis besiskiriančią nuo to, ką F. Alonso kalbėjo Paryžiuje ir ką jis sakė (jeigu sakė) „The Sunday People“ žurnalistams, kurie teigia: „Dukart „Formulės-1“ pasaulio čempiono F. Alonso nuomone, nevertėtų tiek daug kalbėti apie buvusį jo kolegą „McLaren“ komandoje L. Hamiltoną, mat šis esą kol kas nieko dar nėra pasiekęs.
Ispanas tokį požiūrį išsakė atsakydamas į žurnalistų klausimą, ką mano apie neseną L. Hamiltono pareiškimą, esą F. Alonso buvęs puikus pavyzdys, kaip nedera elgtis „Formulės-1“ lenktynininkui.
„Kuo mažiau apie jį kalbama, tuo geriau. Ypač atsižvelgiant į tai, kad kol kas jis absoliučiai nieko nepasiekė“, – ispaną cituoja „The Sunday People“. Be to rašoma, kad lenktynininkas taip pat negailėjęs skambių epitetų apibūdindamas „McLaren“ komandoje praleistą laiką, kurį jis prilyginęs laisvės atėmimo bausmei kalėjime.
Perskaičius šias eilutes, kyla daugiau nei pagrįstas klausimas – kada F. Alonso buvo nuoširdus?
***
- Oficialioje „Renault R28 F1“ bolido pristatymo ceremonijoje komandos vadovas Flavio Briatore teigė šiemet keliantis tikslą kiekvienose lenktynėse turėti ne mažesnes nei 50 proc. galimybes užimti vietą ant nugalėtojų pakylos, nes jo manymu naujasis bolidas – gerokai pranašesnis už pernykštį. Kokie jūsų tikslai?
- Pirmiausia – sumažinti atsilikimą nuo „Ferrari“ ir „McLaren“. Jeigu dabartinėje pasirengimo sezonui fazėje atsiliktume nuo jų 2 ar 3 dešimtosiomis sekundės dalimis, dėl to niekam neskaudėtų galvos. Juolab, kad laiko panaikinti tokį deficitą dar yra pakankamai. Tačiau atsiliekame aštuoniomis dešimtosiomis, o kai kur – net visa sekunde. Tai labai daug. Jei nepavyks bent sumažinti šio deficito, neturėsime jokių galimybių kovoti dėl prizinių vietų.
Tačiau rankų niekas nenuleidžia. Jau minėjau, kad visa komanda dirba nepaprastai įtemptai, negailėdama nei laiko, nei jėgų. Išbandęs ir pernykštį, ir šių metų sezono bolidus galiu pasakyti, kad mano simpatijos – pastarojo naudai, ypač aerodinamikos srityje.
Tačiau tai dar ne galutinė jo versija, o mes atkakliai tęsime greitesnių sekundės dalių paiešką iki pat čempionato pradžios. Jei prireiks – ir jo metu. Laukia tikrai įdomus sezonas, kurį tiksliau prognozuoti galėsime tik po pirmųjų trejų–penkerių lenktynių.
O sezono pradžioje kaip visada noriu tik vieno – atkakliai dirbti ir panaudoti visą savo sukauptą potencialą. Tikiu, kad „ING Renault F1“ komandai galiu padėti siekiant gerų rezultatų. Tai mums jau yra pavykę praeityje ir manau, kad pavyks ir šiemet, nepaisant kai kurių nesklandumų dabartinėje pasirengimo stadijoje.
- Kaip rengėtės sezonui? Ar pasirengimo etapas iš „McLaren“ perėjus į „Renault“ turėjo kokių specifinių bruožų?
- Kalėdas ir naujuosius su šeima ir draugais praleidau Ispanijoje, o po jų treniravausi Šveicarijoje, kur dirbu pagal intensyvų pasirengimo grafiką. Žiemą būtina įgauti gerą sportinę formą. Aišku, nevengiame treniruočių ir sezono metu, tačiau pasiruošimas naujam sezonui kiek kitoks – daugiau bėgioju, plaukioju bei dirbu su treniruokliais salėse. Daugiau – jokios specifikos nebuvo.
- Tačiau kovo viduryje prasidėjusios šių metų batalijos turės ir specifinių bruožų. Pirmą kartą uždrausta traukos kontrolės sistema, lenktynininkams tarnavusi nuo 1991 metų, pavarų dėžės nebus galima keisti keturias lenktynes paeiliui. Ką manote apie šiuos ir kitus varžybų reglamento pakeitimus?
- Bolido elgsena netapo kitokia, tik pilotams teks adaptuoti savo vairavimo stilių ir rasti naujas rizikos ribas. Tai padaryti neišvengiamai būtina dar prieš sezono pradžią, nes jam prasidėjus mokytis šių gudrybių paprasčiausiai nebus laiko. O neišmoktų pamokų pasekmės gali būti pernelyg skaudžios. Esu įsitikinęs, jog po 2–3 pirmųjų lenktynių niekas nebegalvos apie tai, kaip galima vairuoti bolidą be elektronikos sistemų pagalbos.
Tiesa, lyjant lietui lenktynės neišvengiamai taps žymiai pavojingesnėmis, nes traukos kontrolės sistema bent dalinai padėdavo išvengti akvaplanavimo. Tačiau sąlygos – visiems vienodos, reikalaujančios laiko perprasti naujo reglamento vingrybes.
Atsisakius traukos kontrolės sistemų lenktynių startai taps sunkiai nuspėjami. Dabar viskas priklausys tik nuo lenktynininkų. Anksčiau, padaręs klaidą startuodamas, netekdavai daugiausia dviejų–trijų pozicijų. Dabar gali prarasti penkias–šešias, tačiau palaukime lenktynių Melburne. Pažiūrėsime, kaip ten bus.
- Šių metų varžybų kalendoriuje be Monako – dar dvejos lenktynės miestų gatvėmis. Kaip vertinate šią naujovę?
- Lenktynės miestų gatvėmis – nepakartojama šventė ir sportininkams, ir žiūrovams. Todėl Valensija ir Singapūras jau dabar kelia padidintą ažiotažą, tačiau tos trasos labiau panašios į jau įprastus, stacionarius lenktynių žiedus.
Vienintelė tikra miesto trasa kaip buvo, taip ir liko – Monte Karle. Kaip rodo ankstesnių metų praktika, sportininkas, nugalėjęs Monake, laimėdavo ir čempionatą. Todėl sunku pervertinti šių lenktynių reikšmę. Geriausias bolidas turi pranašumą ir tikrose gatvių lenktynėse.
- Fernando, tavo trofėjų kolekcijoje 19 įvairių šalių Didžiųjų prizų, penkiolika iš jų iškovojai su Renault. Su šia komanda tapai dukart pasaulio čempionu. Kuri pergalė ar titulas brangiausias?
- Ko gero... Ne, ne ko gero, o tiksliai – antrasis čempiono titulas, 2006 metais iškovotas paskutinėse sezono lenktynėse Brazilijoje. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad jis laimėtas akivaizdinėje dvikovoje su tada karjeros pabaigą jau paskelbusiu „Ferrari“ pilotu Michaeliu Schumacheriu.
Jis irgi turėjo galimybę laimėti pasaulio pirmenybes ir tai būtų buvęs jau aštuntasis Michaelio titulas. Tačiau tąsyk jam labai nepasisekė lenktynių pradžioje, kai pradūrė padangą. Nepaisant šios nesekmės Michaelis finišavo ketvirtas, o aš antras ir man to užteko. Ta diena man nepamirštama.
- Ačiū už pokalbį.
***
F. Alonso paskutinis atsakymas į klausimą įtikino lenktynininko nuoširdumu. Pirmą kartą su Fernando teko akivaizdžiai susitikti prieš 2005 metų „Formulės-1“ sezoną Monake naujo „Renault“ bolido pristatymo metu. Tuomet jo paklausiau, kaip ispanas įsivaizduoja „Formulės-1“ ateitį be M. Schumacherio, apie kurio artėjantį atsisveikinimą su greičių pasauliu tada itin dažnai buvo kalbama.
„Norėčiau jį aplenkti lenktynių trasoje. Jei kada tapčiau pasaulio čempionu, kai Michaelis pakabins šalmą ant vinies, tokia pergalė man nebūtų taip reikšminga ir džiugi, kaip pasiekta akivaizdinėje kovoje su septynis kartus pasaulio čempionu“, – tada kalbėjo F. Alonso.
Dabar įsitikinau, kad Fernando negražbyliavo.