Skurdiems lietuvių lenktynininkams „Formulė-1“ neįkandama

Metų pradžioje 23 metų estas Marko Asmeras buvo pakviestas užimti „F-1 BMW Sauber“ komandos piloto bandytojo vietą. Jis, kaip ir kiti pretendentai į F-1 lenktynininkus, jau kuris laikas žvalgėsi į šias aukštumas. 2004 metais Marko Asmerui netgi pavyko atlikti bandomaąjį važiavimą „Williams“ komandoje. Marko Asmeras, pirmasis lenktynininkas iš buvusios Sovietų Sąjungos, atvėręs F-1 duris, Estijoje tapo Nico Rosbergo ir Nelsinho Piquet atitikmeniu. Tačiau, skirtingai nuo užsienio kolegų, jaunasis estų lenktynininkas neturėjo nei stiprių rėmėjų, nei didelių turtų ar įtakingų kontaktų F-1 pasaulyje.

Užstatė namus

O be šių dalykų pralaužti F-1 tvirtovės sienas be galo sunku. Marko padėties negelbėjo netgi tai, kad jo tėvas Toivo Asmeras, prakutęs verslininkas, Estijoje užstatė savo namus. Šių lėšų neužteko netgi po pritaikytų milžiniškų nuolaidų. Marko perspektyva įsiterpti į F-1 gretas Asmerams buvo per brangi. Iš pirmo žvilgsnio beviltišką padėtį išgelbėjo Marko komandos draugo Grubmullerio tėvas Walteris vyresnysis, Austrijos kazino magnatas. Savo laiku Marko padėjo Grubmulleriui jaunesniajam pirmuosiuose bandomuosiuose važiavimuose. Tai Grubmulleriui vyresniajam pakuždėjo mintį, kad jo sūnui būtų naudinga dirbti vienoje komandoje su Marko. Ir šiam Grubmulleris vyresnysisjis apmokėjo visas sąskaitas.

Dėl kito esto – Markko Martino – sugebėjimų automobilių ralyje niekas net nekėlė abejonių. Tačiau kuluaruose kalbėta, kad prasibraunant į aukščiausią WRC ešaloną Markkui sėkmę lėmė ne kas kitas, o jo piloto-navigatoriaus sukauptas kapitalas. Dėl šių turtų kilmės Markko pilotas-navigatorius pašnibždomis buvo tituluojamas Estijos kontrabandininku Nr. 1. Nors oficialiai jis vertėsi miltų prekyba, tačiau liaudyje jam buvo prigijusi ir „miltelių” barono“ pravardė.

„Automobilių sportas be galo brangus, nekalbant jau apie aukščiausias jo pakopas, kaip antai, WRC ar F-1“, – sakė Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinkas. Jo sūnus Andrius prieš dešimtmetį sėkmingai dalyvavo Italijos atvirajame kartingo čempionate. Šiose lenktynėse, prilygstančiose pasaulio kartingų čempionatui, varžosi pajėgūs pretendentai. –„Iš trijų dešimčių varžovų net dvidešimties rezultatai tilpdavo į vieną sekundę“, – prisimė R. Austinkas.

Beje, Andriaus varžovais buvo Robertas Kubica ir Nico Rosbergas, iš kartingo persėdę į F-3, o vėliau – į F-1 automobilius. – „Norint sėkmingai dalyvauti aukščiausioje automobilių sporto pakopoje, vien gabumų ar ryžto neužtenka, nes F-1 – grynai komercinis renginys. Dar reikia, kad ne tik stovėtų du ar trys fabrikėliai, bet ir iš jų dūmelis rūktų”“, – vaizdingai lėšų klausimą apibūdino Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas.

„Iki F-1 mums buvo ir arti, ir toli”“, – sakė Darius Jonušis, kompanijos „Promosportas“ vadovas, prisimindamas 1992 – 1993-iuosius. Tai metais Darius su broliu Valdu dalyvavo „Renault“ Formulės varžybose. –„Į jas patekome iš „Ford Fiesta“ taurės, apsipratę tarptautinių lenktynių kontekste ir įgiję reikalingų ryšių“, - teigė Darius. Pasak jo, tuomet buvo tikimasi, kad jeigu dėsi pastangas, gerai lenktyniausi, to ir pakaks prasibrauti į F-1.

„Tačiau netrukus paaiškėjo, kad gali būti greičiausiuas lenktynininkuas, tačiau jeigu negalėsi susimokėti už treniruotes, už testus, neturėsi reikiamo biudžeto, iki F-1 bus toli kaip ligi dangaus. Taip ir mums – baigėsi pinigai, baigėsi lenktynės“, – atvirai kalbėjo Darius Jonušis. Jo teigimu, Baltijos šalyse nėra susiklosčiusios tvirtos automobilių sporto rengimo ir rėmimo tradicijos. Tad šių kraštų atstovams be galo sunku rasti pajėgių rėmėjų, sudaryti reikiamus biudžetus ir lygiomis teisėmis bei galimybėmis stoti į startą su užsienio varžovais.

Vienas tituluočiausių šalies lenktynininkų Europos kartingo čempionas Žilvinas Oškutis bene daugiausia laiko praleido F-1 prieigose. Jis iki šiol gauna kvietimus atvykti į bandomuosius F-1 važiavimus. Sukaupęs didelę tarptautinių varžybų patirtį, Oškutis prieš dešimt metų lenktyniavo JAV „Skip Barbies Series“ formulėje, atitinkančioje europinę „Formula Renault“. Žymiausias šalies lenktynininkas buvo kviestas ir į „Renault V6 World Series“ (3,5 litro, iki 500 AG) formulę.

Įvairių F-1 kursų, testavimų ir kitų renginių metu Ž. Oškutis bendravo su daugybe F-1 pasaulio garsenybių. Antai 2001 metais Paryžiaus Hhalėje surengtose F-1 žvaigždžių kartingo varžybose jisŽ. Oškutis varžėsi drauge su M. Schumacheriu, F. Alonso, K. Hakkinenu ir kitais. Ž. Oškutis dalyvavo toje pačioje atrankoje, po kurios į F-1 piloto kėdę persėdo Robertas Kubica. Lietuviui pasekti lenko pėdomis sukliudė nepakankamas biudžetas.

Gerai suvokdamas F-1 susiklosčiusią padėtį, kitas šalies lenktynininkas Aivaras Pyragius iš anksto atsisakė minties šturmuoti automobilių sporto karalienės įtvirtinimus. Aivaras tolesnę sportininko karjerą sieja su DTM serija ir ilgų nuotolių lenktynėmis. Perspektyvus sportininkas puoselėja planus kitais metais išbandyti jėgas ir „Porsche Carrera Cup“ etapuose.

Robertas Kupčikas 2006-aisiais laimėjo „Volkswagen“ taurės lenktynes Lenkijoje ir buvo vadinamas perspektyviausiu Lietuvos žiedinių lenktynių meistru. Tačiau pernai jis beveik nedalyvavo lenktynėse. Tai nutiko dėl standartinės priežasties – nepavyko surinkti biuždeto planuojamai „Seat“ lenktynių serijai Vokietijoje.

Praėjusių metų pabaigoje lietuvis Vokietijoje atliko sėkmingus testus ir ateinantį sezoną galėtų startuoti „Porsche Carrera Cup“ lenktynėse, kuriomis apšildomos F1 batalijos. Kad įsitvirtintų šie ranka pasiekiami tikslai, lieka tik sukrapštyti sumą, siekiančią apie vieną milijoną eurų. R. Kupčikas realiai vertina tokią situaciją. Jo teigimu, nepavykus šiais metais įgyvendinti tokio siekio, sezonas nenueis veltui. Tuomet R. Kupčikas sportinę formą tobulins pavienėse ilgų nuotolių lenktynėse Vokietijoje, nevengdamas pakaitinio vairuotojo vaidmens, o Lietuvoje startuos 4 val. ir 1003 km varžybose.

Praplėtė ryšius

R. Kupčiko pozicijas siekiant užsibrėžto tikslo sustiprino, jo paties žodžiais tariant, prisirišimas prie „Porsche“ markės. Lenktynininkas vadovauja neseniai įsteigtam „Porsche“ automobilių servisui. Tai praplėtė jo ryšius ne tik su „Porsche“ automobilių gamintojais, bet ir su šios markės atstovais automobilių sporto pasaulyje, į kurį lenktynininkas atėjo su svaria patirtimi.

F1 gerbėjai, trokštantys jos dalyvių gretose regėti savo tautietį, viltis turėtų sieti ir su jaunu kartingo meistru Kazimieru Vasiliausku. Šešiolikmetis pernai varžėsi net trimis frontais. Italijos nacionalinio kartingų čempionato (Italiana International Karting 2007 Open Masters), prilyginamo pasaulio pirmenybėms, galutinėje įskaitoje lietuvis surinko 69 taškus ir užėmė aukštą septintąją vietą. Pasaulio kartingų lenktynių (WSK International Series CIK-FIA) čempiono įskaitoje K.Vasiliauskas, surinkęs 125 taškus, iškovojo antrąją vietą. Europos kartingų čempionato įskaitoje jis pelnė 64 įskaitinius taškus ir liko penktas.

Realiomis K. Vasiliausko galimybėmis įsiskverbti į F1 pasaulį neabejoja ir šalies automobilių federacijos prezidentas Romas Austinskas, teigdamas, kad tam vilčių teikia kryptingas jaunojo lenktynininko palaikymas iš šeimos pusės. Būdamas sėkmingas verslininkas Vasiliauskas vyresnysis nestokoja galimybių ne tik teikti būtiną paramą tobulėjimui talentingos atžalos, ši sezoną startuosiančiam Renault Formulės varžybose, bet ir rasti rėmėjų, reikalingų jam žengiant į aukščiausią pakopą.