Pėstiesiems, dviratininkams, vaikus vežimėliuose vežančioms jaunoms mamos ar judėjimo negalią turintiems asmenims į minėtas įstaigas galima patekti tik po geležinkelio viaduku einančiais bėgiais, kurių abiejuose šonuose riogso keliasdešimties centimetrų gylio grioviai. Alternatyvoje galima eiti geležinkelio pylimu, važiuojamąja kelio dalimi, ir rizikuoti gauti baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus arba patekti po vilkstinėmis per miestelį važiuojančių vilkikų ratais.
Per miestelį – vilkikų vilkstinės
Eismas Krosnoje suintensyvėjo, kai uždarius vilkikų eismą per buvusį Lazdijų pasienio kontrolės postą, nuo Alytaus, Druskininkų Kalvarijos link vykstantys lietuvių, lenkų, baltarusių vilkikai suka per patį Krosnos miestelio centrą einančia gatve Lenkijos link. Sunkiasvorių vilkikų vilkstinės miestelyje dunda dieną naktį. Vietos gyventojai skaičiuoja, kiek pakelės namų, soduose augančių vaismedžių jau yra nukentėję nuo į juos įsirėžusių vilkikų.
Transporto priemonių eismo saugumui gerinti Valstybinė automobilių kelių direkcija skyrė projektui lėšų. Beveik keturis milijonus litų atsieisianti investicija Krosnos miestelyje leis įrengti dvi žiedines sankryžas ir nutiesti kelkraščius nemažoje miestelio dalyje. Tačiau būtent ten, kur yra geležinkelio pervaža, pėstiesiems eismas yra ir, pagal dabartinį projektą, liks problema.
Ši problema išsispręstų, jei kelininkai, geležinkelininkai ir Lazdijų rajono vadovai susitartų dėl geležinkelio pervažos įrengimo, kai skersai geležinkelio vėžės Krosnos miestelio centre būtų nutiesta bent minimalaus pločio danga, kuri leistų geležinkelio vėžę pervažiuoti saugiai ir lengvai neįgaliųjų, kūdikių vežimėliais ar dviračiais. Kita, tačiau žymiai didesnių investicijų reikalausianti alternatyva būtų vos prieš keletą metų rekonstruoto viaduko pakartotinė rekonstrukcija, šalia važiuojamosios dalies įrengiant pėstiesiems skirtus takus su specialiais atitvarais.
Sankryžų ir pėsčiųjų takų Krosnos miestelyje projektas dar nebaigtas, tačiau apie galimas jo korekcijas pėsčiųjų naudai šiandien niekas nesiryžta prognozuoti. Juolab, kad, kaip žurnalistams bandė įteigti kalbintos šalys, jokios problemos dėl pėsčiųjų susisiekimo Krosnoje nėra. Tačiau už geležinkelio miestelyje gyvenančios jaunos šeimos mano priešingai.
„Nėra rašto – nėra problemos“
Tokiu šūkiu vadovaujasi Lazdijų rajono savivaldybės valdžia, vietos seniūnija, kelininkai ir geležinkelininkai, išgirdę apie Krosnos miestelio gyventojų keliamą problemą dėl pėsčiųjų eismo problemų, norint patekti iš vienos miestelio dalies į kitą. „Mums nusibodo kasdien po keletą kartų nešti vežimėlius su kūdikiais per geležinkelio vėžę. Juk reikia ir pas gydytoją, ir į parduotuvę, seniūniją, socialinių paslaugų centrą nueiti. Graudu žiūrėti, kaip vyresnio amžiaus žmonės ropščiasi pylimu, žirglioja per bėgius. Ne vienas yra ir susižalojęs, nukritęs ant bėgių, tačiau kam tas rūpi“, - sakė ant bėgių sutiktos krosniškės Kristina Karauskienė ir Giedrė Ardeškevičienė.
Joms pritarė šalia geležinkelio vėžės, Jaunimo gatvėje, gyvenantys Ramunė ir Rymantas Pankūnai, auginantys tris mažamečius vaikus. Vietos gyventojai teigė ne kartą kėlę šią problemą, kreipėsi į seniūniją, rajono merą, tačiau pėsčiųjų reikalai Krosnoje nejuda iš vietos.
„Nesame gavę jokių raštiškų nusiskundimų dėl šios problemos – nei iš gyventojų, nei iš seniūnijos“, - sakė Lazdijų rajono meras Artūras Margelis. Tą patį teigė ir savivaldybės vyr. architektas Petras Selilionis, Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alvidas Gabrys, kalbintas Alytaus regiono kelių viršininkas Bronius Vaičiulionis, Krosnos seniūnijos darbuotojai ir geležinkelininkai.
Tarsi susitarę, visi žurnalistams dievagojosi, jog vos gavę iš vietinių gyventojų kokį nors RAŠTU išdėstytą skundą, pultų spręsti problemos. „Mums rūpi kiekvienas rajono žmogus, nors problemų yra visur ir ne visas kartais galime išspręsti taip, kaip norime, nes stinga lėšų“, - tikino iš Krosnos seniūnijos Vartų kaimo kilęs Lazdijų rajono meras A.Margelis.
Kas susodins už stalo?
Kelininkai pripažįsta, kad jei būtų žinoję apie šią problemą iki pradėdami projektuoti sankryžų ir pėsčiųjų takų rekonstrukcijos planus, būtų ieškoję būdų, kaip pėstiesiems palengvinti susisiekimą ir ta kelių dešimčių metrų ilgio atkarpa ties geležinkelio vėže.
„Problema yra ta, kad tas kelias, skirtingai nei skirtas transporto priemonių eismui, yra Lazdijų rajono savivaldybės, o ne kelių direkcijos žinioje, ir lėšas jo remontui turi skirti savivaldybė. Kita problema – geležinkelio vėžė priklauso „Lietuvos geležinkeliams“, tad pervažą įrengti turėtų jie. Be jokios abejonės, visiems susėdus už bendro stalo, šią problemą yra įmanoma išspręsti“, - sakė Alytaus regiono kelių direktorius B.Vaičiulionis. Jam galop pritarė ir geležinkelininkų atstovai bei Lazdijų rajono savivaldybės vadovai.
Tačiau kas susodins visus prie bendro derybų stalo? Į artėjančius Seimo rinkimus kalbinti krosniškiai tikino didelių vilčių nededantys. „Jei iki šiol nieko nedarė, tai tie, kuriems dar tik šviečiasi mažos viltys pakliūti prie valdžios lovio, tikrai mūsų problemų neišgirs“, - sakė nuo civilizacijos „atskirti“ krosniškiai, prisipažinę, kad iki šiol į jų problemą atsiliepė tik žurnalistai.