Šiuo metu visiškai veikia du „žalieji koridoriai“ – atkarpa nuo Oro uosto iki Žaliojo tilto ir nuo Arsenalo iki Antakalnio gatvės pabaigos.
Teigiama, kad dėl deramai sureguliuotų šviesoforų šias gatves dabar galima įveikti kur kas greičiau nei anksčiau.
Artimiausiu metu pradės veikti dar vienas „žaliasis koridorius“ – nuo Žaliojo tilto iki Kalvarijų gatvės pabaigos.
Automatizuotą šviesoforų sistemą diegiantys specialistai įsitikinę, kad tai padės ne tik sumažinti automobilių spūstis mieste, bet ir bus išvengta nemažai eismo nelaimių.
Avarijose mažiau sužeistųjų
Palyginti su praėjusiais metais, šiemet spalio mėnesį dviejuose transporto koridoriuose eismo įvykių, kuriuose būtų sužalota žmonių, sumažėjo beveik 40 proc.
Tokius duomenis pateikė Vilniaus kelių policija.
Šviesoforų sistemą diegiančios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Antanavičius neabejoja, kad išvengti nelaimių padėjo ir reguliuojami šviesoforai.
„Negaliu kategoriškai teigti, kad tai vien tik sistemos nuopelnas. Gal ir vairuotojai tapo pavyzdingesni, atsakingesni.
Bet, kad šviesoforų reguliavimas duoda naudą – akivaizdu.Sistema dar visiškai neveikia, tačiau iki metų pabaigos ketiname sureguliuoti beveik visus koridorius.
Žinoma, nereikia tikėtis, kad ši sistema visiškai išspręs spūsčių problemą.
Piko metu jų visada bus, tačiau sistema padės reguliuoti automobilių srautus ir jų pralaidumą“, – aiškino vadovas.
Situacija gatvėse gerėja
„Žalioji sistema“ šiuo metu yra diegiama Savanorių prospekte, S.Konarskio ir Kareivių gatvėse.
„Reguliuojame šviesoforus ir šiose gatvėse.
Tiesa, kol kas ne visu pajėgumu. Džiugu, kad juda darbai ir iki šiol itin problemiškoje Kareivių bei Žirmūnų gatvių sankryžoje.
Atrodo, kad greitai pavyks ten visiškai reguliuoti transporto srautus“, – optimistiškai kalbėjo V.Antanavičius.
Netrukus bus pradėti reguliuoti ir visi Žemaitės gatvėje bei Savanorių prospekte esantys šviesoforai.
Vairuotojų kultūra nesikeičia
Naują šviesoforų valdymo sistemą taip teigiamai vertinti nesiryžo sostinės Kelių patrulių rinktinės kuopos vadas Marius Putrimas.
„Neturiu statistikos, kiek žmonių buvo sužeista pernai ir šiemet „žaliųjų koridorių“ trasose, tad negaliu kategoriškai vertinti.
Žinoma, šviesoforų sistema galėjo turėti įtakos avarijų skaičiui. Juk daugiausia eismo nelaimių įvyksta dėl per didelio greičio.
O reguliuojami šviesoforai neatsakingus vairuotojus gali ir pristabdyti.
Vis dėlto visų nuopelnų šiai sistemai aš neužrašyčiau. Juo labiau kad ji kol kas dar visiškai neveikia“, – kritiškiau nusiteikęs buvo M.Putrimas.
Šypseną jam sukėlė ir teiginys, kad eismo įvykių galėjo sumažėti ir dėl išaugusios vairuotojų kultūros. Pasak pareigūno, per dešimtmetį Vilniaus vairuotojų kultūra beveik nepasikeitė.
„Kad eismo įvykiuose nėra tiek daug sužeistųjų, tai dar neparodo vairuotojų kultūros. Žmonės daugiau išvažiuoja į užsienį, pamato, kaip ten vairuojama, tačiau retas kuris dėl to tampa pavyzdingesnis.
Manau, žmones išauklėti galėtų tik griežtesni įstatymai. Gal tada vairuotojai susimąstytų, kaip reikia elgtis prie vairo“, – teigė M.Putrimas.
Visa automobilių eismą Vilniuje reguliuojanti sistema kainuos 145 mln. litų.