Žiūrėkite reportažą apie pirmadienio incidentą.
„Mes padarėme tai, ką privalėjome padaryti“, - įsitikinęs Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas, komisaras Remigijus Balandis, kuris davė nurodymą uždaryti eismą tiltu.
Sprendimą priėmė nedvejodamas
Pirmieji apie nelaimę policijai pranešė nuo Klaipėdos pusės tiltu važiavę vairuotojai. Apie pusę aštuonių ryto policijos budėtojai sulaukė daugybės sunerimusių vairuotojų skambučių. Žmonės pranešė, kad netikėtai įsmuko dalis tilto, o atsiradęs apie 30 cm. aukščio tramplinas laužo žemesnių automobilių duslintuvus. Skambinę vairuotojai tikriausiai nenutuokė, kad ši kelionė tiltu galėjo būti paskutinė gyvenime.
„Darbą komisariato vadovybė pradėjo 8 val. ryto. Sužinoję, kad įvyko incidentas iš karto nusprendėme vykti į vietą. Ten pamatėme, kad vienas tilto kraštas kabo ore, atsirado įgriuva. Nejaugi stovėsime ir žiūrėsime - sustabdėme eismą, išsikvietėme visas tarnybas“, - lrytas.lt sakė komisaras R.Balandis.
Susidarė milžiniškos spūstys
Sustabdžius eismą tiltu, transporto srautai buvo nukreipti aplinkiniais keliais. Komisaras R.Balandis pripažino, dėl šio sprendimo mieste susidarė neišpasakytos automobilių grūstys, automobiliai judėjo vos 20-30 kilometrų per valandą greičiu.
„Buvo užkišti visi Šilainiai, visa Vilijampolė. Manau, jau geriau, kad žmogus porą valandą pavėluos į darbą, negu visai nenuvažiuos. Tačiau buvo labai daug nepatenkintų vairuotojų, jie pyko, kad reikia stovėti spūstyse, gaišti laiką“, - pastebėjo R.Balandis.
Baiminantis, kad tiltas gali bet kurią akimirką lūžti, buvo uždarytas eismas po juo einančia Panerių gatve. Tiltą apžiūrėję specialistai pripažino, kad iki baisios nelaimės buvo likę vos kelios minutės. Anot jų, tereikėjo sulaukti akimirkos, kai ant tilto vienu metu užvažiuos bent du pakrauti vilkikai ir tuomet visa milžiniška konstrukcija su žmonėmis bei automobiliais būtų nugarmėjusi žemyn.
Per plauką nuo tragedijos
„Jeigu transportas būtų ir toliau važiavęs tiltu, pasekmės, ko gero, būtų nenusakomos. Juk važiuoja ne vien lengvieji automobiliai, bet ir sunkiasvoris transportas. O į tiltą pažiūrėjus iš apačios, iš šono - vaizdas tikrai buvo ne koks“, - tikino komisaras R.Balandis.
Kas galėjo nutikti, transporto piko metu griuvus tiltui, galima tik įsivaizduoti. Tuomet visos mašinos iš 20 metrų aukščio būtų nugarmėjusios žemyn, ant Panerių gatve važiuojančių automobilių ir pėsčiųjų.
Lūžus tiltui, būtų pažeista jo vidumi nutiesta magistralinė šilumos trasa. Besiveržiantis verdantis vanduo, gigantiški garų kamuoliai trukdytų gelbėti masyvių konstrukcijų nuolaužose ir metalo laužu virtusiuose, sutraiškytuose automobiliuose įkalintas tragedijos aukas.
„Jeigu tiltas lūžtų, ir trasa būtų nukirsta, be šilumos kuriam laikui liktų visas Kauno miestas. Aišku, po kelių valandų šilumos tiekimą atnaujintume, tačiau gyventojai patirtų nemažai nepatogumų. Laimei, šįkart viskas baigėsi gerai“, - paklaustas apie apokaliptinį nelaimės scenarijų sakė „Kauno energijos“ šilumos tinklų departamento direktorius Sigitas Matelionis.