„Matau, kad savivaldybės įmonė tapo nebekontroliuojama, o jos darbuotojai sunkmečiu visiškai nevertina vieno lito“, - miesto centre rinkliavą renkančiais savivaldybės įmonės darbuotojais piktinosi kaunietė Rūta Zabielienė.
Su grubia savivale ji sakė susidūrusi, kai trumpam užsuko į Kęstučio gatvėje esančią įstaigą. Planavusi užtrukti vos dešimtį minučių, R.Zabielienė už automobilio stiklo paliko kiek anksčiau įsigytą 1 lito vertės atsiskaitymo bilietą.
„Toje vietoje valanda stovėjimo kainuoja tris litus. Maniau, kad sumokėjusi 1 litą turėsiu teisę automobilį laikyti trečdalį valandos, tačiau pasirodė, jog klydau. Mano automobilio ratas buvo užlokuotas praėjus vos kelioms minutėms. Net neabejoju, kad ratą užblokavo ne policijos pareigūnas, kaip reikalauja įstatymas, bet netoliese buvęs, žalia striuke vilkėjęs kontrolierius“, - pasakojo R.Zabielienė.
Pasak kaunietės, atskubėjęs savivaldybės įmonės darbuotojas sutiko nuimti blokatorių tik tuomet, jei ši už 60 litų pirksianti atsiskaitymo už stovėjimą kortelę. Antraip grasinta kelis kartus didesne bauda, kurią skirs jo iškviesti policijos pareigūnai.
„Nusipirkau tą kortelę, sumokėjau grynaisiais, tačiau negavau jokio kvito. Manau, jog kažkokį dokumentą kortelę pardavęs kontrolierius man turėjo duoti“, - svarstė R.Zabielienė.
Ratų blokuotojams gresia baudos
Ši istorija tarsi neturėtų nieko stebinti. Automobilius vairuojantiems ir juos kartkartėmis miesto centre paliekantiems kauniečiams ne paslaptis, jog kaip išpirką už blokatoriaus nuėmimą „Automobilių stovėjimo aikštelių“ darbuotojai reikalauja iš jų pirkti korteles. Neteko girdėti, kad jie bent kartą įteiktų kvitą.
Lrytas.lt pasidomėjus, ar ši Kauno savivaldybės įmonės darbuotojų praktikuojama „gatvės prekyba“ neprasilenkia su įstatymais, paaiškėjo stulbinantis faktas. Pasak Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, tai akivaizdus įstatymų pažeidimas, užtraukiantis baudą nuo 200 iki 500 litų.
„Bet kuriuo atveju kortelę pardavęs žmogus privalo duoti pinigų priėmimo kvitą“, - lrytas.lt sakė Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė Virginija Vanagienė.
Kvito neišdavimas parduodant kortelę ir pinigus įsikišant sau į kišenę traktuojamas kaip administracinės teisės pažeidimas. Už šį poelgį rinkliavos kontrolieriamas gresia bauda nuo 200 iki 500 litų. Už pakartotinį pažeidimą įstatymas numato kur kas didesnę baudą - nuo 1000 iki 2000 litų.
„Jeigu susiduriama su situacija, kai perkant kortelę neišduodamas joks kvitas, apie tai nedelsiant reikia informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. Vairuotojams reikėtų įsidėmėti kontrolieriaus pavardę, vietą, kurioje įvykdytas pažeidimas ir skambinti trumpuoju mūsų numeriu 1882. Ši informacija bus skubiai perduota operatyvinės kontrolės skyrius pareigūnams. Žmonės taip pat turėtų būti aktyvesni, ne tik pranešti apie daromus pažeidimus, bet ir nebijoti paliudyti“, - sakė Kauno apskrities VMI atstovė V.Vanagienė.
Konservatoriaus G.Budniko „tiesa“
Lrytas.lt pasidomėjus kaunietės R.Zabielienės patirtu „nuotykiu“, rinkliavą už automobilių stovėjimą renkančios savivaldybės įmonės „Automobilių stovėjimo aikštelės“ laikinasis vadovas, miesto tarybos narys, konservatorius Gediminas Budnikas nenorėjo pripažinti savo darbuotojų klaidos. Taip pat paaiškėjo, jog sunkmečiu Kaune litas išties nuvertinamas.
„Toje vietoje, kur už automobilio pastatymą valandai reikia mokėti tris litus, minimali įmoka yra du litai. Galima naudoti du bilietus po vieną litą“, - sakė G.Budnikas.
Pasiteiravus, ar kortelių pardavinėjimas mainais už blokatoriaus nuėmimą, neišduodant jokio kvito, nesikerta su įstatymais, konservatorius G.Budnikas ėmė painiotis.
„Jie tokio dalyko negali išrašyti, jeigu reikia čekio, tegul žmogus atvažiuoja pas mus į biuą“, - tikino G.Budnikas.
Įstatymai pažeidinėjami vardan tvarkos?
Paklausus, kodėl toleruojama netvarka, kai kvitų neišduodantys kontrolieriai kiekvieną dieną daro administracinės teisės pažeidimus, Kauno savivaldybės tarybos narys, konservatorius G.Budnikas pasipiktino.
„Jeigu norite taip parašyti, rašykite. Mes norime tvarkos. Mes žmones vedame prie sąžiningo susimokėjimo. Tie 30 ar 60 litų yra prevencinis dalykas, kad žmonės įsisąmonintų, kad taip daryti negalima. Kontrolieriai kiekvieną vakarą atsiskaitinėja, kiek kortelių pardavė, duomenys suvedami į kompiuterius“, - sakė G.Budnikas.
Dar kartą paklausus laikinojo „Automobilių stovėjimo aikštelių“ vadovo G.Budniko, ar jis neįžvelgia įstatymų pažeidimų, kai kortelės pardavinėjamos neišduodant kvito, konservatorius atšovė nusižengimų neįžvelgiantis.
„Na, nežinau, nematau čia nieko nelegalaus. Kiekvienas kontrolierius išeidamas iš vakaro gauna korteles, grįžęs jas suregistruoja. Tegul atvažiuoja mokesčių inspekcija ir tikrina. Mano nuostatos yra aiškios - kad būtų ekologiškas Kaunas ir šiokia tokia tvarka“, - sakė įstatymus pažeidinėjančios savivaldybės įmonės laikinasis vadovas G.Budnikas.
Nepatenkintas ir Kauno meras
Pasiteiravus Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko, kaip jis pats vertina savivaldybės įmonės „Automobilių stovėjimo aikštelės“ veiklą, miesto vadovas užsiminė apie bręstančias permainas.
„Ši sistema yra gerokai uždara, kyla nepasitenkinimas tarp miesto tarybos narių. O ir tas kortelių platinimas, kai sakoma „aš tau neblokuosiu, pirk už 60 litų kortelę“, taip pat yra ant ribos. Šiuos reiškinius reikėtų išgyvendinti, politinė valia tam bręsta“, - sakė Kauno meras konservatorius A.Kupčinskas.
Anot Kauno vadovo, nepasitenkinimas kilo prieš kelias savaites savivaldybės kolegijoje svarstant naujų atsiskaitymo aparatų už automobilių stovėjimą pirkimą bei galimybę atsiskaityti viešąjame transporte naudojamu elektroniniu bilietu. Dėl sunkiai suvokiamų priežasčių tam ėmė priešintis „Automobilių stovėjimo aikštelių“ atstovai.
„Man nepriimtina ta jų uždara sistema, norėtųsi, kad ji būtų suderinta su elektroniniu bilietu. Tačiau matau, kad tai padaryti piktybiškai vengiama. Mums norisi, kad mieste veiktų bendra sistema, kuria galima būtų atsiskaityti ne tik už važiavimą visuomeniniu transportu, bet ir už automobilio stovėjimą“, - sakė A.Kupčinskas.