Net ir gamintojo atstovai pripažįsta, kad „tokio rafinuoto grožio“ automobilių per daugiau nei šimtmetį savo gyvavimo metų „Renault“ nebuvo sukūrusi. Bet, kaip sakoma, išvaizda dar ne viskas. Tad sėdame prie vairo.
Pirmąjį savaitgalį važinėjomės naujos kartos „Renault Megane Coupe“. Vos įsėdus į ryškiaspalvę kupė salono pardavimo vadybininkas perspėja: „Vairuokite atsargiai – 180 arklių“. Tie „arkliai“ gerokai trūkteli jau pirmą kartą spustelėjus akseleratoriaus pedalą ir tą trūktelėjimą norisi pajusti kaskart įsėdus į šį automobilį.
Tie, kurie vairuoja „silpnesnius“ automobilius, tikrai įvertins „Renault Megane Coupe“ galią. Važiuojant ja nesinori klausytis romantiškų dainų ir apsnūdusiu veidu lėtai sukinėti vairą pro langą stebint aplinką. Nėra nieko geriau, kai gali pasitikėti savo automobiliu ir žinai, kad spėsi ramiai atlikti manevrą – aplenksi lėčiau važiuojantį ir laiku grįši į savo juostą ar spėsi persirikiuoti į kitą.
Esu nemažai važinėjusi įvairiais automobiliais, tarp jų – ir senesniais bei naujesniais „Renault“. Koks yra, o gal tiksliau – buvo, „Renault“ patyriau savo kailiu – pati turėjau ir vairavau du. Seniau apie šios markės automobilius buvo galima daugių daugiausia pasakyti: „neblogas“, „ekonomiškas“, „nebrangus“ ar panašiai, o dabar vairuodamas jį jautiesi taip, lyg važiuotum ne „Renault“, o kažkuo kur kas geresniu. Prietemoje iš profilio naująją kupė pamatę draugai kiek laiko bando atspėti automobilio markę, paskui pasiduoda ir nustemba išgirdę atsakymą. „Renault? Gražu“, – giria jie.
Naujojo kupė kūrėjai tikrai kažką pakeitė – ne tik automobilio išvaizdoje, jo bruožuose ir techninėje charakteristikoje, bet kažkaip stebuklingai sugebėjo padaryti teigiamą įtaką ir jo viduje sėdinčių emocijoms. Prisipažinsiu, nemaniau, kad galima taip smagiai važiuoti su „Renault“. Už tai rašome didelį pliusą.
Į priekį – šokte
Visam savaitgaliui išvažiuojame iš Vilniaus – išbandysime automobilį įvairesnėmis sąlygomis. Prieš palikdama sostinę negaliu nepaminėti, kad tokios „alkanos“ kupė bagažinės dar neteko matyti – mūsų savaitgalio krepšius ji ryte prarijo ir prasivėrusi laukė dar.
„Renault Megane Coupe“ interjeras, prietaisų skydelis neįmantrūs, kaip ir pats automobilis – viskas aišku ir paprasta, galbūt išskyrus tai, kad pagrindinį meniu ratuką sukant į kairę ir į dešinę ne garsėja ar tyla grojanti muzika, bet keičiasi radijo stoties dažniai arba albumo takelis. Garso ratukas kiek kairiau.
Automobilyje patogu ir vairuotojui, ir keleiviams, net „apkūniam vyrukui“, kaip save apibūdina vienas draugas. Tiesa, jeigu ant užpakalinės sėdynės sėdi du, o ne trys žmonės, nors automobilis penkiavietis.
Kiek prisitaikyti prie kupė tenka ir dėl menko matomumo pro galinio vaizdo veidrodėlį: užpakalinis „Renault Megane Coupe“ langas nedidelis, papildomai tonuotas, todėl kur kas patikimiau vadovautis šoninio vaizdo veidrodėliais. Važiuojant atbuline eiga ar statant automobilį gelbsti speciali programa, garsiniu signalu įspėjanti apie artėjančią kliūtį.
Nors „Megane“ daug kas laiko moterišku automobiliu (netgi patys „Renault“ atstovai: „Gal rinksite moteriškiausią automobilį?“), šio modelio tikrai nepavadinčiau moterišku. Kuo puikiausiai už jo vairo įsivaizduoju (ir netgi savo akimis mačiau) azarto užvaldytą jauną vyrą. Tuo labiau kad mėgstantiems greitį ir galią šiame automobilyje pakanka ir vieno, ir kito. Spustelėjus akseleratoriaus pedalą jis tiesiog šoka į priekį.
Taip yra dėl to, kad kupė sumontuotas TCE (angl. Turbo Control Efficiency) variklis su turbo kompresoriumi. Tokiems varikliams būdingas tolygus sukimo momentas, jis užtikrina ryškų greitėjimą net esant nedideliam sūkių skaičiui, o tai reiškia didelę galią ir palyginti mažas kuro sąnaudas. Gamintojas nurodo, kad maksimalią 180 AG (arba 132 kW) mūsų bandytos komplektacijos kupė pasiekia esant 5 500 sūkių per minutę (r/min). Tačiau visa automobilio galia džiaugiamės neilgai: pasiekus 6 500 r/min, įsijungia variklio ribotuvas. O taip norėtųsi, kad visi 180 „arklių“ mus neštų dar bent kelias akimirkas.
Vis dėlto, mūsų nuomone, automobiliui kiek trūko reakcijos. Galbūt ji pagerėtų, jeigu greičių dėžė ir sankaba būtų bent kiek sportiškesnės – kam automobiliui 180 „arklių“, jeigu kiekvieną kartą perjungdamas pavarą iš kaimenės bent po 5 paleidi?
Kita vertus, nereikia geisti per daug: jeigu norėsi sportiškesnės pavarų dėžės, užsigeisi ir sportiškesnės sankabos; sportinių stabdžių, kad greitas automobilis greitai ir sustotų; sportinės pakabos, kad automobilis nekluptų posūkiuose; pagerinti aerodinamines ypatybes ir t. t., kol nejučiomis „Renault Megane Coupe“ mūsų svajonėse prilygs „Nissan GTR“.
Beje, jeigu jau prakalbome apie mažas degalų sąnaudas, tai mūsų kelionės vidutinės sąnaudos buvo 11,4 l/100 km („Renault Megane Coupe“ techninėje charakteristikoje nurodyta 7,6 l/100 km), bet reikia pripažinti, kad mes automobilį kaip reikiant pagainiojome.
Norintys sutaupyti (bandydami automobilį tokio tikslo neturėjome) turėtų vadovautis automobilio ekrane degančiu pavaros simboliu ir didėjant arba mažėjant greičiui aukštyn arba žemyn nukreipta rodykle – tai rekomendacija apie tinkamiausią laiką pavarą perjungti į didesnę arba mažesnę.
Stiklo keliu
Oro sąlygos kupė bandymui buvo ir palankios, ir nepalankios. Savaitgalį buvome pakviesti į draugės gimtadienį kaimo turizmo sodyboje, taigi turėjome galimybę pasivažinėti ne tik nuvalytais ir pabarstytais, bet ir visai nevalytais, kone nepravažiuojamais keliais. Iki sodybos teko vykti tikru stiklo keliu: kol draugai apledėjusiu keliuku kelis kartus bandė pakilti ant kalno, kupė šioje atkarpoje puikiai pasirodė iš pirmo karto. Taip pat norime pagirti sportišką automobilio pakabą ir gerą garso izoliaciją. Bet garso sistemos norėtųsi geresnės.
Gal pasirodys, kad per daug liaupsiname šį automobilį, bet jis tikrai paliko gerą įspūdį, o pastebėti didesnių jo trūkumų per savaitgalį mums nepavyko. Vienintelis nesklandumas – stipriau spustelėjus akseleratoriaus pedalą užsidegė įspėjamasis užrašas, raginantis pasitikrinti CO2 išlakas. Iš pradžių sunerimome: negi kiekvieną kartą stipriau paspaudus greičio pedalą reikės važiuoti į servisą?
Kitą rytą lemputė jau nebedegė, paskui vėl užsidegė ir vėl užgeso. „Renault“ atstovai Lietuvoje kaltę dėl šio nesklandumo verčia programinei įrangai: jie taip skubėję į mūsų šalį atsigabenti bandomąjį automobilį, kad jame teko įdiegti senesnę programinę įrangą – naujoji tuo metu dar nebuvo iki galo baigta. Tokie defektai kaip šis, sako jie, yra naujo automobilio ir kiek senesnės programinės įrangos nesusikalbėjimas.
Trečiosios kartos „Megane“ (trijų ir keturių durų kėbulo) oficialiai buvo pristatyta pernai spalį vykusioje Paryžiaus automobilių parodoje. Kupė versija pristatyta vėliau. Planuojama, kad iki 2010 metų naujosios „Megane“ šeimą sudarys 6 skirtingų kėbulų modeliai. Prekiauti naująja „Renault Megane Coupe“ Lietuvoje planuojama pradėti kovą arba balandį.
„Žanro“ taisyklės
Antrąjį savaitgalį važinėjomės kitu kupė – „Renault Laguna GT“. Iš pirmo žvilgsnio šis automobilis žada dar daugiau nutrūktgalviškumo negu „Megane“: visa jo išvaizda, apdaila, pavarų svirtis, oda trauktas vairas ir sėdynių apmušalai, pedalai, rodos, alsuoja sportiškumu. Tačiau spustelėjus greičio pedalą, pirmas įspūdis keičiasi: „Renault Laguna Coupe“ atrodo tingesnė ir ne tokia vikri kaip „Megane“. Pagreitis, ko gero, skirtingai juntamas dėl nevienodo automobilių dydžio, svorio ir kitų techninių parametrų.
„Renault“ atstovai tikina, kad toks įspūdis subjektyvus: nors „Laguna Coupe“ už „Megane Coupe“ sunkesnė visu 100 kilogramų, bet ji ir galingesnė (2,0 l Turbo 205 AG variklis), tad iki 100 km/h greičio abu automobiliai įsibėgėja per tokį pat laiką – 7,8 s. Tokio bandymo nedarėme, bet jeigu į klausimą apie įsibėgėjimą reikėtų atsakyti remiantis vien tik potyriais, sakytume, kad greičiau startuoja „Megane Coupe“.
„Megane“ turbina mažesnė, turi mažesnę inerciją, todėl variklis kiek greičiau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą, aiškina „Renault“ atstovai. „Laguna Coupe“ variklis maksimalų sukimo momentą pasiekia vėliau (ties 3 000 sūkių per minutę), bet jis labai elastingas (90% sukimo momento reikšmės pasiekiama sūkių diapazone nuo 2 000 iki 6 000 r/min).
Jeigu su „Laguna Coupe“ startuojama švelniai, teigia „Renault“ atstovai, įtakos sparčiam įsibėgėjimui gali turėti ir automatinis stovėjimo stabdis, tačiau startuojant staigiau, skirtumai turėtų būti sunkiai pamatuojami. Nevienodus potyrius gali lemti ir skirtingi abiejų automobilių greičių dėžių parametrai.
Tačiau didžiausią subjektyvų skirtumą, jų nuomone, lemia tiesiog geresnė „Laguna Coupe“ garso izoliacija – tokias prielaidas, tikina jie, turi patvirtinti chronometras. Bet juk garsiau „rėkiantis“ automobilis nebūtinai važiuoja greičiau už ne taip garsiai triukšmaujantį?
Šiaip ar taip, važiavimas šiais dviem automobiliais skiriasi. Kad ir dėl jų išvaizdos. „Laguna Coupe“ – solidesnė, jos vairuotojui, jeigu ir patinka greitis, tai jį iš išnaudoja atsakingiau negu „Megane Coupe“ savininkas.
Ryškiaspalvė „Megane“ – žaismingesnė, gyvesnė, jaunatviškesnė.
Su „Laguna Coupe“ tą savaitgalį aplankėme tris Lietuvos miestus ir iš viso sukorėme per 700 kilometrų. Automobilyje buvo užimtos visos vietos, o didelė bagažinė pilnai prikrauta. Kelionė neapsunko ir neprailgo keleiviams, tačiau tvirto sudėjimo vairuotojui patogu nebuvo: arčiau vairo prisitraukęs sėdynę jis, kaip pats sako, „vairavo keliais“. Kita vertus, dar neteko girdėti, kad kupė automobilį kas nors būtų pavadinęs šeiminiu.
Vidutinės mūsų visų kelionių kuro sąnaudos buvo 9,8 l/100 km (techninėje charakteristikoje – 8,2 l/100 km), bet šio automobilio taip negainiojome kaip „Megane“ – jis tiesiog prašosi būti vairuojamas kitaip. Kaip vieno automobilio apžvalgoje rašė kolega, važinėjant reikia laikytis „žanro“ taisyklių, t. y. kas galima ir leistina vairuojant vieną automobilį, nepriimtina vairuojant kitą. Taip pat ir su šiais dviem „Renault“ kupė.
Grakščių formų „Laguna“ traukė kitų vairuotojų ir praeivių žvilgsnius: turbūt dėl panašios automobilio galinės dalies, žibintų ir melsvos dangiškos spalvos išgirdome palyginimų net su naujuoju „Jaguar XF“ – manau, tai tikras komplimentas „Renault“. Beje, gražiai išspręstas bagažinės atidarymo klausimas: kad ji atsivertų, reikia spustelėti mygtuką „Renault“ ženklo viduryje.
Šiek tiek apie stovėjimo stabdžius: mūsų bandyta „Megane“ buvo su mechaniniu stovėjimo stabdžiu, „Laguna“ – su automatiniu. Automatinis stabdis išsijungia ir įsijungia pats: jo nereikia išjungti prieš pradedant važiuoti ir įjungti užgesinus variklį. Toks stabdis labai patogus užmaršuoliams – jiems daugiau nebereikės gaudyti „bėgančio“ automobilio.
Dar vienas patogus dalykas „Renault“ automobiliuose – raktas-kortelė. Abu savaitgalius kortelę beveik visą laiką nešiojausi rankinėje: rakto nebūtina laikyti jam skirtoje vietoje, pakanka turėti šalia savęs – paspaudžiate užvedimo mygtuką „Start“ ir galite važiuoti. Išlipus iš automobilio su kortele šiek tiek nutolus jis automatiškai užsirakina, priartėjus – automatiškai atsirakina.
Lietuvoje „Laguna Coupe“ galima įsigyti nuo praėjusių metų lapkričio. Šis modelis sukurtas remiantis 2007 metų Frankfurto automobilių parodoje pristatytu „Laguna Coupe Concept“.