Vienu iš tokių pavyzdžių jie pateikia Vokietijos Erfurto žemę,
kurioje pastaraisiais metais nutiesta 40 kilometrų kelių pagal
valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės (PPP - Public
Private Partneship) principą. Šis projektas turėtų atsipirkti per
30 metų. Be to, konkursas tiesti dar 150 km tokio pobūdžio kelių
bus skelbiamas artimiausiu metu.
„Kaimyninių šalių patirtį būtina išanalizuoti ir perimti“, -
teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Sigitas
Bublys. Tačiau PPP principu planuojamų kelių statyba Lietuvoje gali
būti pradėta tik pakeitus atitinkamus įstatymus.
S.Bublio teigimu, panaši partnerystė įstatymais jau įteisinta
ir įdiegta kaimyninėje Latvijoje, apie panašius kelių finansavimo
principus yra užsiminę ir kai kurie Lietuvos vykdomosios valdžios
atstovai.
Pernai šalies Kelių priežiūros ir plėtros programai buvo skirta
1,8 mlrd. litų, o šiemet finansavimas sumažintas iki 775 mln. litų.
Padėtis esą pagerėtų, jei būtų keičiamas požiūris į kelių valdymą.
Juk nemaža dalis automagistralių kai kuriose ES valstybėse yra
nutiestos valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu.
Valstybė užsako darbus, komerciniai bankai garantuoja jų
apmokėjimą, o rangovai atlieka konkrečius darbus. Taip projektai
jau seniai plėtojami Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje.
Asociacija „Lietuvos keliai“ vienija 28 kelininkų įmones. Dėl
sunkmečio ir įstrigusio finansavimo šiemet iš jose dirbusių 7500
darbuotojų buvo atleista apie 1500 kelininkų. Anot S. Bublio, jei
nebus rasta alternatyvų skatinti kelių statybos pramonę, veiklą
sustabdys ne tik kelių įmonės, bet ir žvyro ar skaldos gavybos bei
jų perdirbimo įmonės.