Naujos „h“ raidės prasmės

Tiesiai priešais įėjimą – Dunojus, Grandinių tiltas, kitoje upės pusėje – Budos kalvos ir istoriniai pastatai. Kalbant apie antrosios kartos automobilį su hibridine pavara, įdomu pastebėti ir istorinį technologijų ryšį – tas įspūdingas art nouveau stiliaus pastatas, kurį 1904 metais pastatė „Gresham“ draudimo bendrovė, buvo pirmasis Budapešte turėjęs centrinio šildymo sistemą. Iki tol visi pastatai buvo šildomi krosnimis ir židiniais.

Ko nori europiečiai?

Po pirmosios bandomųjų važiavimų dienos per vakarienę tarp įvairių šalių žurnalistų ir gamintojų atstovų virė gana audringa diskusija, net ginčai apie naująją mašiną. Vertinimų būta įvairių – nuo labai palankių iki visiškai triuškinamų. Aš pasistengiau žvelgti į šį automobilį iš „Lexus“ vartotojo pozicijų ir mane labai erzino, pavyzdžiui, vieno latvio samprotavimai, kai jis kalbėjo „europiečių vardu“. Jeigu Latvijoje šie automobiliai nepopuliarūs – gerai, bet tegul jis atvažiuoja ir pasižiūri, kiek ir kokių „leksusų“ rieda Vilniaus gatvėmis.

Tenka pažymėti, kad didžioji dauguma automobilių temomis rašančios brolijos visais atvejais naudoja tradicinius, tik technokratinius vertinimo štampus – degalų sunaudojimas, bagažinės talpa, ar tai „europietiškas“ ekonomiškas dyzeliukas, kas artimiausi konkurentai ir pan. Taigi visi batai tempiami ant standartinio kurpalio, kurio pavadinimas – transporto priemonė. Jeigu kam nors patinka ir tinka „Corneliani“ kelnės, kurių galų jis turėtų skaičiuoti ir lyginti kišenių ar diržo kilpų skaičių su „Armani“ arba atvirkščiai?

„Lexus“ nėra „tautos automobilis“. Tai ne tik transporto priemonė, jis – išskirtinis produktas, turintis savitą, galbūt kai kam ir visai svetimą ar nepriimtiną dvasią. Todėl dalydamasis įspūdžiais apie naująjį „RX 450h“, svarstydamas apie jo „filosofiją“, leisiu sau išsukti į subjektyvių vertinimų bekelę.

Manau, standartiškai mąstant bandyti svarstyti, kas yra jo artimiausias konkurentas, kuo jie panašūs ar skiriasi – nėra prasmės. Tai tiesiog „Lexus“. Kaip ir, pavyzdžiui, BMW X6. Juk jei pasitelksime vien tik šaltą protą, tokia mašina kaip X6 arba, pavyzdžiui, sparčiai besiplečiantis „miesto visureigių“ segmentas, apskritai neturėtų egzistuoti, nes, racionaliai žiūrint, jo koncepcija nelogiška. Tačiau jis mėgstamas, juo žavimasi, jo geidžiama.

Kitas niuansas – automobilio „tautiškumas“. Šen bei ten girdimi vertinimai, kad tai vis dėlto amerikietiškas automobilis ir Europai jis nepriimtinas. Iš tiesų šis prekės ženklas ir jo koncepcija buvo orientuota į Amerikos vartotojus. Tačiau nemažai „europizuotų“ JAV rinkai skirtų produktų sėkmingai parduodami ir senajame žemyne. O apskritai – kokie yra europietiško automobilio bruožai? Man nesuprantami tradiciniai argumentai, kad jeigu amerikiečiams patinka važinėti galingais ir solidžiais automobiliais, tai laikoma savaime suprantamu dalyku, o europiečio svajonė esą ekonomiškas 1,8 arba 2,0 l dyzeliukas su mechanine pavarų dėže? Ir dar kalbama apie prabangių automobilių segmentą.

Apžiūrėdamas, sėdėdamas ar vairuodamas „RX 450h“ bandžiau pastebėti ten kyšančias amerikines ausis, bet iš tiesų jų nemačiau. Atvirkščiai, ypač automobilio interjeras bent man sudaro įspūdį, kad tai modernaus ir solidaus japoniško ir net skandinaviško dizaino mišinys.

3,5 litro DOHC, V6 benzininis variklis. Taip, gal tai ir nėra labai įprasta, tačiau solidu, rimta ir patogu. Juk tai „Lexus“.

Savas mobilus pasaulis Naujasis RX kalba savo firmine „L-finesse“ dizaino kalba. Jos reikšminiai žodžiai – intriguojanti elegancija, absoliutus paprastumas ir vientisas stiliaus pojūtis. Viskas susijungia į harmoningą ir gana rafinuotą visumą. Dėl išorės, tai ji pakitusi: mašina tapo raumeningesnė, masyvesnė, nors kėbulo aerodinaminės ypatybės yra geriausios klasėje. Gana skulptūriškai atrodo naujos kėbulo linijos ir šoninių durelių apačioje esanti juosta.

Bendra išvaizda turėtų sumažinti manančių, kad tai grynai moteriškas automobilis, gretas. Akivaizdžiai matyti ir tai, kad svarstymai, ar RX yra „moteriškas“, ar „vyriškas“ automobilis, dažnai girdimi iš žmonių, kurie nėra „Lexus“ savininkai. Tai tie, kurie šiuos automobilius tik palydi žvilgsniu ir komentuoja, žodžiu, tai kalbos ant šaligatvių.

Galimos 10 kėbulo spalvų, bet, manau, mums Lietuvoje verta prisiminti ir atkreipti dėmesį į pastaraisiais metais nepelnytai pamirštą baltą spalvą. Ypač įspūdinga naujoji „Quartz White Crystal Shine“. Sunku ją apibūdinti žodžiais, bet tai savitas kalnų kristalų, itin švelnios melsvos ir levandos atspalvių mišinys ir žaismas.

Kompanijos atstovas Budapešte minėjo, kad „Lexus“ savininkai yra ištikimi pamėgtam ženklui ir kai perkamas naujas, dažniausiai tai būna jau nebe pirmas šios markės automobilis. Ir dar įdomi aplinkybė: jeigu kalbėsime apie automobilio išvaizdą, tai, apklausų duomenimis, „Lexus“ savininkams tarp prioritetų ji yra paskutinėje vietoje ir kaip svarbiausią automobilio bruožą tai nurodo tik 17% šių mašinų savininkų. Taigi tiesiausias kelias atsikratyti stereotipų – susidaryti nuomonę „iš vidaus“ – sėsti pačiam ir važiuoti.

Iš tiesų, pamatę naują automobilį, jį smalsiai apžiūrime arba palydime žvilgsniu ir žaibiškai susidarome „tvirtą“ nuomonę, o tiksliau – iliuziją. Bet dažnai jau po pirmojo važiavimo tos iliuzijos subliūkšta. Grožis grožiu, bet pasvarstykime, kiek laiko mes savąjį automobilį matome iš šono? Juk daugiausia laiko dalį praleidžiame salone, dažnai net nematydami variklio dangčio. Dėl naujojo „RX 450h“, jis santūriai dailus giminės narys, tačiau tai nėra automobilis snobams, kuriems didžiausią pasitenkinimą teikia susižavėję ar pavydūs praeivių žvilgsniai. Visa jo esmė – vairavimo malonumas ir gyvenimo kokybė viduje.

Važinėdamas Budapešto gatvėmis, gerais betoniniais greitkeliais ar dulkinais ir prastais Vengrijos vietinės reikšmės keliais, pasijunti gerokai atsiribojęs nuo aplinkos. Pojūtis toks, kad esi savame patogiame kokone, į rafinuotos estetikos vidaus erdvę beveik neprasimuša nei variklio garsai – jis dirba itin tyliai, nei aplinkos triukšmas ar kvapai, ką jau kalbėti apie tai, jog apskritai nėra jokio garso, kai veikia tik elektros varikliai. Maloniai nuteikia „Mark Levinson®“ garso sistema, nors, atvirai pasakius, tikėjausi įspūdingesnio garso.

Taigi, jeigu jūsų namai yra jūsų tvirtovė, o biuras – kažkas panašaus, tai naujasis hibridinis RX yra puikus tarpininkas tarp šių dviejų taškų. Be abejo, tai skatina individualizmą ir didina atotrūkį nuo tikrovės.

„RX 450h“ yra antros serijos šio gamintojo automobilis su hibridine pavara. Po variklio, o tiksliau – variklių dangčiu, glūdi specialiai kompleksinei hibridinei pavarai pritaikytas 3,5 litro, DOHC, V6 benzininis variklis, su juo tiesiogiai sujungtas elektros variklis. Gale yra kitas elektros variklis. Priekiniai ratai varomi benzininio arba elektrinio variklio, arba jų abiejų iškart, o užpakaliniai – tik elektrinio variklio.

Priešingai nei kiti automobiliai su tokia pavara, šis gali būti varomas tik benzinu, tik elektra arba abiem energijos rūšimis iškart. Keturi varomi ratai veikia tik tada, kai automobilio kompiuteris nusprendžia, jog tai būtina. Visą likusį laiką mašina varoma priekiniais ratais.

Bendra sistemos galia siekia 299 AG ir tai yra 27 AG daugiau nei pirmajame modelyje. Tai leidžia nesunkiai pasiekti didžiausią 200 km/h greitį. Naujoji sistema „Lexus Hybrid Drive“ leido 10% padidinti variklio galią, tačiau 23% sumažėjo degalų sąnaudos. Įdiegtos naujoviškos „Atkinson Cycle“, „Cooled Exhaust Gas Recirculation“ (EGR) ir „Exhaust Heat Recovery“ (EHR) sistemos, – jos išmetamųjų dujų šilumą panaudoja, kad variklis greičiau sušiltų iki darbinės temperatūros, ir dar kartą panaudoja degimo cikle, – padėjo sumažinti ne tik bendras degalų sąnaudas, bet ir 30% efektyviau naudoti degalus esant šaltam orui, taip pat ir sumažinti CO2 išlakas. Tai aktualu mūsų klimato juostoje.

Visą šį sudėtingą jėgos agregatų kompleksą ir jų sąveiką valdo kompiuteriai, jie nusprendžia, kada ir kokia energija ar abiem iškart bus varomas priekinis tiltas, kada įsijungs galinis, kada elektros motorai veiks variklio, o kada generatoriaus režimu. Prietaisų skydelyje nuolat galima matyti, kas ir kaip veikia, tačiau sistemos veikimo logika nesuprantama. Žodis „nesuprantama“ nereiškia, kad sistema blogai veikia, automobilis įvairiais režimais itin sklandžiai ir puikiai važiuoja.

Nepajusite, kada ir kas įsijungia ar išsijungia, nebent kietai iki galo paspausite greičio pedalą. Neturint specialaus išsilavinimo bandyti suprasti sistemos veikimo principus ar logiką, net ir aiškinant bei braižant schemas „Lexus“ inžinieriui, sunku. Turbūt ir nereikalinga. Vienas iš įdomiausių ir, be abejo, nemažai klausimų keliantis įrenginys yra akumuliatoriai, esantys po užpakalinėmis sėdynėmis.

Palyginti su ankstesniu modeliu, jie yra gerokai tobulesni ir lengvesni. Buvo išlaikyta ankstesnė architektūra, 288V akumuliatorių blokas liko trijų sekcijų, tačiau dabar kiekvienoje iš jų yra 10 modulių po 8 elementus. Į natūraliai kylantį klausimėlį, kokį atstumą automobilis gali įveikti naudodamas tik akumuliatorių baterijas, gamintojo atstovas neoficialiai atsakė: 40 km/h greičiu maždaug 3 kilometrus (nepakrauto automobilio svoris 2 110–2 205 kg). Kitas klausimas, kylantis remiantis mobiliojo telefono vartotojo patirtimi – juk akumuliatoriai ilgainiui nusilpsta ir „nebelaiko“ – koks yra jų ilgaamžiškumas? Kada juos reikia keisti? Gamintojų atstovo atsakymas: „Jie puikiai dirbs tol, kol gyvuos mašina.“

Taigi kombinuota traukos sistema 100 km/h greitį leidžia pasiekti per 7,8 sek., o 0–400 m distanciją mašina įveikia per 15,6 sek. Nurodoma, kad važiuojant kombinuotu ciklu automobilis sunaudoja 6,3 l/100 km, o CO2 išlakos yra tik 148 g/km. Gamintojų pasiūlytame ruože teko tą išbandyti.

Kontrolinė atkarpa prasidėjo greitkelyje netoli Budapešto ir baigėsi miesto centre prie viešbučio „Four Seasons Hotel Gresham Palace“. Buvo vakarinė spūsčių valanda, greitis magistralėje buvo maždaug 70–80 km/h, įvažiavus į miestą teko pastovėti ir prie šviesoforų, ir lėtai slinkti centrinėmis gatvėmis. Jokių specialių pastangų nedėjau, veikė kondicionierius, tik dažniau žvilgčiodavau į apsukų rodmenis ir stengiausi, kad rodyklė neperžengtų žaliosios zonos ribos. Mano rezultatas buvo 6,4 l/100 km.

Nėra prasmės vardyti visų automobilyje esančių pasyvių ir aktyvių saugumo, vairavimo, stabilumo, radarų, navigacijos ir pramogų sistemų. Jame yra viskas. Naujausia ir moderniausia.

Antrą dieną baigiamasis važiavimas, kuris turėjo oriai baigtis Budapešto tarptautiniame oro uoste, buvo ne toks, kokio su kolega, laidos „Autopilotas“ vedėju Ramūnu Fetingiu tikėjomės, ne toks, kokį gamintojai planavo, ir visiškai akivaizdu – ne toks, kokį toleruoja bet kurios civilizuotos šalies kelių policija.

Siaurais, prastais, dulkinais ir autobusų bei traktorių pilnais keliukais įveikę maždaug trečdalį iš numatyto 140 km maršruto, supratome, kad organizatoriai neįvertino vietinio eismo ypatumų ir mes į savo reisą nespėsime. Teko rinktis – ramiai baigti važiuoti ir likti Budapešte arba bandyti suspėti į Helsinkio reisą. Kadangi abu turėjome grįžti į Vilnių, buvo pasirinkta antroji išeitis. Nors, įvertinus atstumą, vilčių buvo nedaug.

Laimė, antroji maždaug 140 km maršruto atkarpa driekėsi kiek kitokiomis vietovėmis. Pradžioje – pakenčiamos kokybės, bet siauras kelias palei Dunojų, vėliau – labai vingiuotas kalnų kelias su apaugusiomis pakelėmis ir staigiais „aklais“ posūkiais, paskutinė atkarpa – naujas betono greitkelis.

Važiavimo šūkis:„Parodyk „RX 450h“, ką sugebi, kiek išgali!“ Automobilis buvo spaudžiamas be gailesčio, bet netrankomas. Važiuojama buvo labai greitai ir kietai, bet protingai, kvailai nerizikavome. Žargonu kalbant – „gazas, dugnas, stabdis“.

Važiavome taip, kaip turbūt nė vienas „Lexus“ savininkas savo mašina nėra važiavęs. Gėdos prieš kitus vairuotojus jausmą šiek tiek slopino aplinkybė, kad automobilis buvo su vokiškais numeriais. Turbūt ne vienas aplenktasis pagalvojo, kad kažkokie bepročiai vokiečiai, norėdami pasipuikuoti nauja mašina, siautėja Vengrijos keliuose.

Mano nuomone, „RX 450h“ egzaminą išlaikė gerai. Iš pradžių man kilo abejonių dėl galimybės dideliu greičiu įveikti staigius posūkius kalnuose. Juk tai ne žemas sportinis sedanas, o krosoveris, bet staigiuose kalnų posūkiuose kaukiant priekinėms padangoms automobilis ant kelio laikėsi gerai. Konstruktoriai, teigdami, kad nauja aktyvi stabilizavimo sistema sumažina kėbulo supimą maždaug 40%, turbūt neperdeda. Reikia pridurti, kad važiavome automobiliu su standartine pakaba ir ji visai gerai pasirodė. Iš viso yra trys pakabų tipai, tarp jų ir elektroniškai reguliuojama pneumatinė.

Lenktynininko patirties turintis kolega pastebėjo, kad kalnų posūkiuose šiek tiek „pavargo“ stabdžiai, jie tapo vangesni, bet ir važiuota buvo kaip lenktynėse. O kaip buvo stabdoma? Keli šimtai metrų – tiek, kiek matomas kelias – greičio pedalas iki galo, iš 3,5 litro, DOHC, V6 benzininio variklio spaudžiama, kas įmanoma, o paskui greitas stabdymas, nes priekyje staigus ir „aklas“ posūkis. Po kelių tokių stabdymų net įsijungė „Pre-Crash Safety“ (PCS) sistema – saugos diržai tvirtai mus prispaudė prie sėdynių. Gerai, kad „dėl visa ko“ neišsiskleidė visos 10 oro saugos pagalvių.

Variklis galingas, „kvapo“ jam tikrai pakanka. Tiesa, staigiai iki galo nuspaudus greičio pedalą, mašina nešoka į priekiai kaip žebenkštis, šiek tiek pagalvoja. Bet tai trunka tik akimirką. Bet juk tai ir ne lenktyninis automobilis.

Išvažiavus į greitkelį, kur didžiausias leistinas greitis 80 km/h, kolega pridėjo dar šimtuką. Sėdėjau keleivio sėdynėje ir jaučiausi puikiai, „Lexus“ švilpė sklandžiai.

Galime tik pagirti vengrų vairuotojų toleranciją: švilpiant greitkeliu kraštine kairiąja juosta pakanka įjungti kairįjį posūkį ir dauguma automobilių be ilgesnių pauzių mus praleisdavo, persirikiuodavo į dešinę.

Suprantama, apie degalų sąnaudas kalbėti neverta, nebuvo kada ir stebėti prietaisų skydelio rodmenų. Pastebėjome tik viena – lenktynių su laiku, kurias mes laimėjome, pabaigoje hibridinės pavaros akumuliatoriai buvo visiškai „tušti“. Vadinasi, maksimaliai spaudžiamas automobilis naudojo ir benziną, ir elektros energiją.

Apibendrindamas Budapešte ir jo apylinkėse patirtus įspūdžius, tariau sau – man šis automobilis patiko. Nei per didelis, nei per mažas – pats tas. Galingas ir patogus. Prigrūstas visų įmanomų elektroninių sistemų, kurios garantuoja patogų ir saugų važiavimą. Gražus. Praktiškas miesto krosoveris, smagu su juo ir keliauti. Neverta su juo šturmuoti pelkių ar smėlynų, bet mieste po liūties gilesnė bala – ne kliūtis, kaip ir puresnė pusnis žiemą.

Hibridinė pavara? Teikia didelį malonumą be garso ir „už dyką“ slinkti miesto spūstyse. O juk jose ir praleidžiame nemažai laiko. Apie kažkokią didelę naudą sutaupyti degalų sąskaita kalbėti neverta, bet toks automobilis – statuso ir požiūrio simbolis. Itin mažos kenksmingų medžiagų išlakos ir naujausios technologijos. Automobilio su „h“ raidele savininkas – šiuolaikiškas žmogus. Ir, suprantama, „žalesnis“ už kitus, sutiktus kelyje.