Pagal susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio patvirtintą
vairavimo centrų veiklos laikinąją tvarką, tokias paslaugas galėtų
teikti daugelis šalyje veikiančių vairavimo mokyklų.
„Svarbu, kad vairavimo mokykla atitiktų keliamus kokybės
reikalavimus - turėtų papildomam mokymui reikiamas patalpas,
praktinėms pratyboms tinkamą trasą ir įrangą“, - teigia susisiekimo
viceministras Rimvydas Vaštakas.
Pasak jo, kol kas papildomo mokymo paslaugas ėmėsi teikti tik
didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,
Šiauliuose, Panevėžyje ir Telšiuose - esančios įstaigos, tačiau
neabejojama, kad tokių mokymo įstaigų sparčiai daugės ir jos
atsiras įvairiuose šalies regionuose.
Kaip numatoma Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nuo
šių metų liepos 1 d. prasižengę ir už tai vairavimo teisių netekę
asmenys teisę vairuoti atgaus tik baigę specialų, ne trumpesnį kaip
4 valandų, mokymo kursą. Jiems teks išklausyti teorinį mokymo
kursą, tobulinti praktinius įgūdžius bei kartu su psichologu
analizuoti padarytus pažeidimus ir aptarti asmeninės atsakomybės
klausimus.
„Pagrindinis tikslas, kurio siekiame šia tvarka, yra avaringumo
mažinimas ir saugumas keliuose. Prasižengiantys vairuotojai turės
atnaujinti savo žinias, praktinius įgūdžius“, - sakė viceministras
R. Vaštakas.
Šiuo metu Lietuvoje kelių transporto vairuotojus rengia daugiau
nei 300 vairavimo mokyklų. Norinčioms teikti papildomo vairuotojų
mokymo paslaugas mokykloms leidimus išduoda Valstybinė kelių
transporto inspekcija.