„Deja, su klaidomis užpildytų deklaracijų dalis lieka panaši kaip ir prieš metus. Klaidingai užpildyti dokumentai trukdo operatyviai išmokėti žalų atlyginimą, vairuotojams tenka gaišti laiką klaidoms ištaisyti“, - sakė „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Bendrovės duomenimis, daugiausia klaidų vairuotojai padaro pildydami deklaracijos punktus, kuriuose reikia pažymėti tinkamą eismo įvykio aplinkybę ir nubraižyti įvykio schemą, taip pat - užpildo ne visus būtinus laukus.
Pasitaiko ir kurioziškų atvejų, kai abu eismo įvykio dalyviai nurodo, kad yra dėl jo kalti. Pildant eismo įvykio deklaraciją G.Matiukas pataria perskaityti kitoje pusėje pateiktą detalią instrukciją ar kreiptis bendrovės telefonu 1828.
Pasak eksperto, įsigaliojus supaprastintai avarijų registravimo tvarkai, vairuotojai įvertino jos privalumus ir skubėjo registruoti visas, net ir pačias mažiausias vos porą šimtų litų siekiančias, žalas, tačiau dabar tokių nedidelių žalų dalis pradėjo mažėti.
„Stengiamės atkreipti vairuotojų dėmesį, kad registruoti nedidelį avarijos nuostolį ne visada apsimoka, nes kiekvienas pranešimas apie įvykį pablogina vairuotojo rizikingumo kategoriją. O tai ateityje gali branginti draudimą. Todėl vairuotojams rekomenduojame tinkamai įvertinti situaciją, kokiu atveju pranešti apie žalą, o kokiu - dėl žalos atlyginimo susitarti su kitu eismo įvykio dalyviu“, - priminė G.Matiukas.
Supaprastinta avarijų registravimo tvarka, kai vairuotojai nebeprivalo kviesti kelių policijos dėl smulkių eismo įvykių, jei jų metu nenukentėjo žmonės ar trečiųjų šalių turtas, Lietuvoje įsigaliojo praėjusių metų balandį.
Pradėjus taikyti supaprastintą avarijų registravimo tvarką, policija į eismo įvykius Vilniuje kviečiama penkis kartus, o visoje Lietuvoje - tris kartus rečiau nei galiojus senai tvarkai, kai policija privalėjo atvykti į kiekvieno autoįvykio vietą.
Per pirmąjį šių metų pusmetį „Lietuvos draudimas“ vairuotojams išmokėjo beveik 90 mln. litų išmokų dėl eismo įvykių metu patirtos žalos.