Kai išgirdau, kad pono Jano Einaro Krakeviko restauravimo dirbtuvėse prie Vilniaus baigiama prikelti 1986 metų „Pantera GT5S“, netvėriau smalsumu. Mintyse kirbėjo mintis „kaip iškaulyti bent truputį pavažiuoti?“ Apsukti kelis ratus nedideliu greičiu man pavyko, tik nežinau, kiek nervų tai kainavo iš pažiūros visada ramaus būdo norvegui, kurio žmonės prie šio automobilio praleido kelis mėnesius...
„Kodėl ši mašina atsidūrė Lietuvoje?“, — klausiu Jano. Pasirodo, šis klientas iš Švedijos nepasitikėjo nė viena švediška kompanija.
„Mes prie automobilio, kol jį perdažėme, praleidome 300 valandų. Pirmiausia nuvalydami viską iki metalo. Naujam automobiliui perdažyti reikia 3–4 kartus mažiau laiko. Pantera savininkas net negalvoja apie tokį dalyką kaip mašinos pardavimas. Jam svarbiausia — kokybė“, — kalbėjo Janas.
Jau nebegaminamos markės retą automobilį restauruoti turėtų būti velniškai sunku. Iš kur gauti detalių? Pasirodo, daugelį šios mašinos mechaninių komponentų galima nusipirkti, nes tinka amerikietiškų „Ford“ modelių, kai kurie komponentai.
„Didžiausia problema — surinkimo ir pagaminimo kokybė. Taip pat jos smarkiai rūdija. Tik 10 proc. rūdžių matėsi iškart, o likusius 90 proc. atradome automobilį išardę. Rankų darbo kėbulo linijos nėra lygios. Visi automobiliai yra skirtingi“, — šiek tiek ironiškai apie automobilį pasakoja meistras.
Nepaisant netikėtumų, tai nebuvo ligočiausias Jano pacientas, nors ir pirmoji jo vyrų restauruota „Pantera“. Dar viena tokia laukia savo eilės. Deja, su ja bus daugiau vargo, nes labai surūdijusi.
Jano teigimu, mašinos variklis turi daug rezervo, nėra „perspaustas“. Be to, automobilį paprasta prižiūrėti.
„Palyginkime: to laikmečio „Ferrari 348“ reikia išleisti apie 7 000 JAV dolerių vien aptarnavimams kas 20 000 km. Reikia išimti variklį, pakeisti diržus, alyvą ir pan. Į Pantera įpylei alyvos, degalų ir važiuok. Jei sugedo vandens siurblys, nusipirk „Ford Mustang“ ir pakeisk. Jokių problemų. Jei turėčiau daug pinigų ir reikėtų rinktis itališką superautomobilį, rinkčiausi „Pantera“. Galbūt norėčiau „Lamborghini Countach“, bet jei sugestų jo variklis, aš bankrutuočiau“, — teigia vyras.
Sėdant prie „Pantera“ vairo reikia saugoti galvą, nes labai žemas stogas. Pedalai spaudžiami sunkiai, pavarų svirtį stumdyti reikia su jėga, o sukioti vairą be stiprintuvo, esant 285 pločio padangoms priekyje, — sportiškas užsiėmimas. Tačiau duslus riaumojantis variklio garsas ir retro automobilio aura padovanoja šypseną, kuri atsiranda kaskart prisiminus „Panterą“.
Pasak Jano, išvažiavus į miestą gali pasijusti tikra žvaigžde: „Kiekvienas vyras ar vaikas, turintis telefoną su fotoaparatu, fotografuoja šį automobilį. Nes tai yra tikras svajonių automobilis.“
Smalsu, kaip atrodo šios mašinos savininkas?
„Tikriausiai šių mašinų savininkai įsivaizduojami kaip kunigai — tylūs, ramūs milijonieriai. Iš tikrųjų šis žmogus nėra turtingas. Gyvena užmiestyje, nes taip pigiau (pigesnis būstas, yra vietos garažams).
Jo namas kainuoja apie 60 tūkst. eurų (maždaug kaip ir ši mašina). Bet tai tik žmogaus prioritetai. Jis daug dirba kompiuterių elektronikos srityje. Kiti žmonės gali išleisti daug daugiau pinigų, bet jis tam reikalui tiesiog skiria didesnę pajamų dalį.“
„De Tomaso Pantera““
Pagaminimo metai 1986 Gamybos metai 1984–1990 Pagaminta Apie 120 vienetų Rida 22 000 km (!) Komponuotė Variklis viduryje, galiniai varantieji ratai Variklis „Ford“ V8 SOCH Darbinis tūris 5 763 cm3 Galia 300–350 AG (priklauso nuo reguliavimo) Pavarų dėžė ZF 5 laipsnių mechaninė Maks. greitis 264 km/h Pagreitis 0–97 km/h 5,3 sek. 0–160 km/h 12,6 sek. GT5S išskirtinumai Galingesni stabdžiai, platūs ratai, praplatintas kėbulas