Dokumentas vos ne 100 proc. atitinka rusiškąjį standartą GOST 52289.
Vadinasi, Lietuvos sankryžose šviesoforų skaičius ir jų statymo vietos šiuo metu reglamentuojami 1995 metais išleistu dokumentu, kuris tam tikra prasme yra sovietinių laikų dokumento GOST kopija.
Dėmesį norėčiau atkreipti į sovietinį papildomų sekcijų naudojimą eismo kryptims reguliuoti.
Jei už buvusios SSRS ribų papildomos šviesoforų sekcijos skirtos leisti eismą rodyklių nurodyta kryptimi, tai buvusiose sovietinėse šalyse papildomai šviesoforo sekcijai suteikta ne tik funkcija, leidžianti važiuoti nurodyta kryptimi, bet ir funkcija, draudžianti važiuoti, kai sekcija nešviečia!
Kitaip sakant, sovietų kelių inžinieriai, suteikdami papildomai žalios rodyklės sekcijai ir draudimo funkciją, taip norėjo „sutaupyti“ trijų spalvų šviesoforus su rodyklėmis. Sutaupė. Eismo saugumo sąskaita.
Jei visame pasaulyje įprasta, kad, pavyzdžiui, posūkį į kairę draudžia trijų spalvų šviesoforo raudonas signalas su rodykle į kairę, tai pas mus posūkį į kairę draudžia viena nešviečianti sekcija.
Užuot posūkiui reguliuoti būtų statomas trijų sekcijų šviesoforas su rodyklėmis jo signaluose, sugalvota statyti baltus skydus, kurie neva pagerina nešviečiančios papildomos sekcijos matomumą.
O juk ir pirmokas pasakytų, kad vairuotojas, artėdamas prie sankryžos iš tolo pirmiausia pamatys raudoną šviesoforo signalą, o ne nešviečiančią papildomą sekciją su baltu skydu. Ką jau kalbėti apie tamsų, darganotą ar lietingą orą.
Kelių inžinerijos požiūriu sovietinio tipo šviesoforas su papildoma sekcija, kuriai nešviečiant eismas draudžiamas, yra ne tik neracionalus, bet ir pavojingas eismo saugumo požiūriu.
Įdomu, jei būtų surengta apklausa, kiek Lietuvos vairuotojų atsakytų, kad yra patyrę nepatogumų dėl to, kad per vėlai ar išvis nepastebėjo papildomos šviesoforo sekcijos, ji buvo prastai matoma.
Jei tokia apklausa būtų palyginta su analogiška kitų valstybių apklausa, kiek vairuotojų yra pravažiavę sankryžą nepastebėję raudono signalo su rodykle? Galbūt šiose šalyse net nėra būtinybės rengti tokias apklausas, nes nepastebėti raudonos spalvos sekcijos su rodykle yra praktiškai neįmanoma, o štai, nepastebėti nešviečiančios papildomos sekcijos – įmanomas dalykas.
Vilnius, modernizavęs šviesoforų valdymo sistemą, šviesoforų signalais ir jų išdėstymu sankryžose praktiškai niekuo nesiskiria nuo tokių Rusijos miestų kaip Maskva, Irkutskas ar Novozybkovas.
Griuvus geležinei sovietų uždangai, galime pažvelgti į kitas Europos ir pasaulio šalis. Ten vaizdas visai kitoks – jei sankryžoje skirtingų krypčių (į kairę, tiesiai, į dešinę) eismas reguliuojamas atskirai, tai kiekviena atskirai reguliuojama kryptis turi savo trijų spalvų šviesoforą su rodyklėmis.
Sankryžų su krypties šviesoforais yra Kaune, Karmėlavoje, Alytuje, tačiau jų mažuma, o absoliučioje daugumoje Lietuvos sankryžų stovi šviesoforai, kurių papildomos sekcijos reguliuoja eismą: žalia rodyklė šviečia – eismas leidžiamas, nešviečia – eismas draudžiamas.
Taip ir norisi paklausti, o kur geltona ir raudona rodyklės?