Greičio matuoklio užfiksuotą pažeidimą išvydę Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai išsyk suprato – šio pažeidėjo nubausti tikrai nepavyks.
Mat aparatas suklydo: magistralėje Vilnius–Kaunas, Žiežmarių (Kaišiadorių r.) miestelio ribose, pagrindiniame plane nufotografavo traktorių, o greitį užfiksavo jį lenkiančio lengvojo automobilio.
„Nenubaudėme nei traktorininko, nei lengvojo automobilio vairuotojo, nes teisme būtų kilę problemų norint tai įrodyti, nors visiems aišku, jog greideris negali lėkti tokiu greičiu”, – pripažino LKPT administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.
Pažeidėjai išsisuka
Pareigūnas neslėpė, kad Lietuvoje veikiantys 150 stacionarių ir mobiliųjų greičio matuoklių retsykiais privelia klaidų.
Tiesa, minėtas skriejantis greideris – viena įsimintiniausių.
Dažnai pasitaiko ir atvejų, kai aparatai užfiksuoja pažeidėją, bet dėl įvairių priežasčių neįmanoma jo identifikuoti.
Vienas rekordininkų – pernai kovo 21-ąją prie Maišiagalos užfiksuotas per lietų 230 km/val. greičiu skriejantis automobilis „Mercedes-Benz”.
Stacionarus greičio matuoklis užfiksavo mašiną, bet valstybinį numerį buvo galima įžiūrėti ne visą, todėl sąskaita šiam kelių ereliui nebuvo išsiųsta.
„Dėl techninių priežasčių neįmanoma nubausti kelių procentų pažeidėjų. Dažniausiai tai būna motociklininkai”, – sakė D.Šalomskas.
Tikslas – sudrausminti
LKPT pareigūnas įsitikinęs, kad šalies teritorijoje atsiradęs greičio matuoklių tinklas – bene efektyviausia priemonė kovoti su kelių eismo taisyklių nepaisančiais vairuotojais: „Bent jau objektyvumu ir darbštumu niekas negali konkuruoti.”
D.Šalomskas pripažino, kad kiekvienas greičio matuoklis sureguliuotas skirtingai.
Todėl vieni matuokliai fiksuoja, tarkim, vos 12 km/val., o kiti – nuo 15 km/val. greitį viršijančią transporto priemonę.
Vien šiemet užfiksuotų pažeidimų skaičius viršijo 100 tūkstančių, o greičio mėgėjams jau išrašyta sąskaitų, kurių suma – 7 milijonai litų.
Išieškoti baudą pavyksta, aišku, iš ne visų pažeidėjų, bet valstybės biudžetas vis tiek pasipildo įspūdingomis sumomis.
Tačiau svarbiausia – ne pinigai, o tai, kad šalies keliuose mažėja avaringumas.
Juodosios dėmės jau nyksta
Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Narbutas mano, kad įvertinti greičio matuoklių poveikį avaringumo mažėjimui šalies keliuose dar anksti, nes visas tinklas pradėjo veikti tik praėjusių metų pabaigoje.
1998 m. buvo įrengti pirmieji 12 greičio matuoklių. Tose vietose avaringumas sumažėjo net 5–6 kartus.
Situacija Lietuvos keliuose išties gerėja, bet to nebūtų galima priskirti vien greičio matuoklių tinklui.
Prieš kelerius metus buvo pradėtas įgyvendinti visas priemonių kompleksas padėčiai gerinti.
Valstybė greičio matuoklius įrengusiai įmonei už vieną aparatą moka apie 2500 litų per mėnesį, o pažeidėjų sumokėtų baudų į biudžetą patenka 2–3 kartus daugiau.
„Bet valstybė neužsiima verslu, nes kur kas pelningiau būtų greitį matuoti magistralės tiesiojoje. Šie aparatai yra įrengti vadinamosiose juodosiose dėmėse, kurių Lietuvos keliuose priskaičiuojama 135.
Tose vietose avaringumas gerokai mažėja, todėl juodosios dėmės nyksta, o mes aparatus perkeliame kitur”, – sakė P.Narbutas.
Greičio viršytojams – nuobaudos
*10–20 km 40–100 Lt
*20–30 km 100–300 Lt
*30–40 km 400–600 Lt
*40–50 km 600–800 Lt
**per 50 km 1000–1500 Lt ir teisės vairuoti atėmimas 1–3 mėn.
*– neturintiems 2 metų vairavimo stažo atimama teisė vairuoti 6–12 mėnesių
**– neturintiems 2 metų vairavimo stažo atimama teisė vairuoti iki 18 mėnesių.