Tokio eksperimento Belgijos mieste Šarlerua ėmėsi Lucas Costermansas. Šis automobilių sporto mėgėjas pats prieš porą dešimtmečių po avarijos prarado regėjimą.
Tačiau tai, kad aklumas – ne kliūtis vairuoti, L.Costermansas įrodė savo pavyzdžiu. Ir ne bet kaip – 2008 metų spalį jis, vairuodamas automobilį „Lamborghini”, sugebėjo pagerinti aklųjų pilotų greičio rekordą iki 308 km per valandą.
Tuo tarpu nė vienas į Šarlerua mokyklą atėjęs aklasis iki to laiko savo rankose nebuvo laikęs vairo ir išvis nelabai suprato, kaip automobilis yra valdomas.
Tačiau po kelių „teorinių” vairavimo pamokų, padedami instruktoriaus, visi jie jau gebėjo važinėti po hipodromą. Tiesa, dažnam pernelyg greitai atleidus sankabą variklis imdavo ir „paspringdavo”.
Tačiau tai – ne bėda. L.Costermansas parengė aklųjų mokymo metodiką. Pamokas jie pradeda nuo teorijos ir pratybų klasėje, prie specialiai jiems įrengto automobilio vairo. Kiek ir kaip jį sukioti, išmokstama pagal įsivaizduojamo laikrodžio valandas.
„Pasukite tris į kairę, keturias į dešinę”, – komanduoja instruktorius.
„Iš jų atimtą galimybę vairuoti aklieji išgyvena kaip netektį. Nuo pat gimimo neregiai vežiojami automobiliu, bet nežino, ką reiškia vairuoti”, – aiškino L.Costermansas.
Tačiau iš Belgijos televizijos reportažo buvo galima spręsti, kad prie vairo sėdę ir į hipodromą išvažiavę neįgalieji belgai jau tikrai nebejautė jokių nemalonių jausmų. Veikiau tikrą, tik vaikams būdingą džiaugsmą.
O pats L.Costermansas tiesiog trykšta idėjomis, kaip šį džiaugsmą skleisti toliau.
Be surengtų neregių vairavimo kursų ir pagerinto aklųjų pilotų greičio rekordo, L.Costermansas yra įkūręs asociaciją „Neregiai ir keistos jų mašinos”, taip pat asmeniškai išbandęs kitų ekstremalių sporto šakų – tarp jų pasivažinėjimą jūriniu motociklu ir lėktuvo pilotavimą.