Naujausias „Peugeot“ dizainerių kūrinys - kupė „Peugeot RCZ“ - šalia
visų kitų mašinų atrodo toks skirtingas, tarsi būtų nužengęs iš kitos
planetos.
Kitus vairuotojus ir pėsčiuosius šis modelis gatvėje priverčia atsisukti.
Sustojus prie prekybos centro, mašiną nesidrovėdami ima apžiūrinėti
įvairiausio amžiaus žmonės.
Nekeltų nuostabos, jeigu tokio dėmesio sulauktų ypač reti ir brangūs
automobiliai. Tačiau „Peugeot RCZ“ kaina - nuo 88 tūkst. litų.
Gal ir nepigu. Tačiau, vargu ar rasime labiau išskirtinės išvaizdos
mašiną už panašią kainą.
Tiesa, Europoje yra dar vienas į šį prancūzišką automobilį panašių
proporcijų modelis - „Audi TT“. Tačiau prancūziškas automobilis už
vokišką yra beveik 10 cm ilgesnis. Ir, jeigu kam tai svarbu, 22
tūkst. litų pigesnis.
Svarbiausia, kad naujasis RCZ suteikia tai, ko pastaruoju metu stigo „Peugeot“ modeliams - emocijų tiek važiuojančiam, tiek aplinkiniams.
Išraiškingas dizainas kiekvieną rytą pakels „Peugeot RCZ“ savininko ūpą,
vos tik jis peržengs namų slenkstį. Vien ko verta banguojanti stogo
linija ir galinis stiklas, tarsi juos būtų kūręs žymusis Antonio Gaudi.
Mašinos viduje - geriausia, ką gali pasiūlyti „Peugeot“. Malonus
liesti oda trauktas vairas ir pavarų svirtis, aliuminiu dengti pedalai,
kokybiški ir tikslūs jungikliai bei didelis retro stiliaus laikrodis
pačiame prietaisų skydo viduryje.
Bandytame modelyje buvo net ir oda apsiūtas prietaisų skydas bei odinė
durų apdaila. Dar neteko matyti tokio dalyko kompaktinės klasės
modelyje. Bet tai - jau papildoma RCZ įranga, kainuojanti apie 12
tūkst. litų.
Nepaisant žemos sėdėjimo pozicijos, įsitaisyti prie vairo patogu.
Tačiau netrunki pastebėti, kad galinės „Peugeot RCZ“ sėdynės yra labai
ankštos tiek kojų, tiek galvos srityje. Nors šis kupė teoriškai yra
keturių sėdimų vietų (konfigūracija 2 plius 2), tačiau praktiškai
galinės sėdynės skirtos tik lagaminui ar pirkinių krepšeliui pasidėti.
Tačiau įvertinus mašinos dydį, stilių ir paskirtį, jos bagažinė -
tiesiog milžiniška.
Pradėjus važiuoti „Peugeot RCZ“, iki tol patirtus teigiamus įspūdžius
bando gadinti automobilio pakaba. Jos nustatymai akivaizdžiai
pritaikyti nepriekaištingos kokybės keliams. Važinėjant Vilniaus
gatvėmis ir užmiesčio keliais, šis prancūziškas automobilis šokčiojo per
duobes, pakaba dunksėjo labiau ir garsiau nei to norėtųsi.
Tai keista, žinant, kad RCZ sukurtas panaudojant „Peugeot 308“ platformą,
kurio važiuoklė net mūsų eismo sąlygomis veikia tvarkingai.
Automobilio valdymo savybės taip pat akivaizdžiai skiriasi, priklausomai nuo
kelio dangos: ant gero kelio jo valdymas nekelia rūpesčių, ant blogesnio
- potyriai ne tokie malonūs ir nekyla noro bandyti maksimalių
mašinos galimybių.
Bendrai šiame dyzeliniu 163 AG varikliu varomame „Peugeot RCZ“ juntamas
kompromisas tarp sportiškumo ir kasdienio važinėjimo patogumo. Šis
modelis tikrai nėra skirtas sportininkui - ekstremalui.
Tad kelyje RCZ elgiasi labiau kaip šeimyninis hečbekas nei aštrus ir
precizinis kupė. Tiesa, iškritus pirmajam sniegui neatsispyrėme
pagundai šiek tiek paišdykauti apsnigtoje aikštelėje.
Elektroninė stabilumo sistema (ESP) labai uoliai saugo vairuotoją nuo klaidų,
tačiau ją išjungus galima sklandžiai ir kontroliuojamai slysti šonu.
Tam pasitarnauja ilga „Peugeot RCZ“ ratų bazė, siekianti net 2,6
metro (14 centimetrų ilgesne nei „Audi TT“).
Kai po dienos važinėjimo „Peugeot RCZ“ gamintojų atstovai paklausė apie
įspūdžius, labiausiai pasidžiaugiau tuo, kad apskritai atsirado toks
modelis. Juk iš pradžių, 2007 metų Frankfurto parodoje pristatę
koncepcinį modelį, prancūzai jo nesiruošė gaminti.
Ir tik sulaukę labai daug teigiamų atsiliepimų, ėmėsi jo gamybos. Tad
praėjus vos trejetui metų nuo koncepcinio modelio pasirodymo į gatves išriedėjo
tikras ateivis - „Peugeot RCZ“.