„Kadangi žiniasklaida rašė, kad kameros sumontuotos
troleibusuose, tikriausiai žmonėms nebuvo visai aišku, kuriuose,
todėl visuose sumažėjo konfliktų tarp vairuotojų ir keleivių.
Tai labai puiku“, - BNS sakė bendrovės „Vilniaus troleibusai“
technikos direktorius Jurijus Komarovas.
Tris mėnesius trukusio eksperimento, kurio metu buvo išbandomos
kameros 19-ojo maršruto troleibusuose, įvertinimą savivaldybei
numatoma pateikti iki sausio 10 dienos.
Tuo tarpu žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas
Mickevičius anksčiau pareiškė, kad imitavo dvi neleistinas veiklas
- muštynes ir alkoholio vartojimą - kamerų stebimuose troleibusuose
ir piktinosi, kad į tai nebuvo sureaguota.
„Iniciatyvos plinta kaip grybai: ir ten reikia kamerų, ir ten
reikia kamerų, dabar troleibusuose jau yra kameros. Mūsų
eksperimentas parodė, kad niekas nesureagavo, kai mes suvaidinome dvi
situacijas“, - teigė H.Mickevičius.
„Matyt, už to stovi ne žmogaus apsaugos interesas, kiek
kažkieno materialinis interesas, nes kameras reikia pirkti,
prižiūrėti“, - svarstė visuomenininkas.
J.Komarovo aiškinimu, eksperimentas parodė, kad kameros
reikalingos, nors yra taisytinų dalykų, pavyzdžiui, dėl įrašo
saugojimo trukmės.
„Buvo minusų - vienas iš ryškiausių yra tas, kad mums buvo
leista naudoti įrašą tik vieną parą. Kai iškilo klausimų, kada
reikėtų pasižiūrėti kelių dienų senumo įrašą, jau
nebegalėjome. Jeigu duomenų apsaugos tarnyba neleistų saugoti
duomenų ilgiau kaip vieną parą, tikslingumas stipriai sumažėtų.
Mums reikėtų, kad būtų apie savaitę duomenys saugomi“, - pasakojo
„Vilniaus troleibusų“ atstovas.
Jo aiškinimu, iki kamerų įrengimo „pakankamai dažnai“ buvo
sulaukiama skundų dėl vairuotojų elgesio. J.Komarovas tikino, kad
geresnių priemonių nei vaizdo stebėjimo kameros nėra sugalvota.
„Aš žinau vieną dalyką - pasaulyje dar niekas nieko kito lyg
ir nesugalvojo, ar bent jau man tai nežinoma, kad būtų kažkokie
kiti būdai saugumui sustiprinti. Kitos šalys, tokios kaip Didžioji
Britanija, Amerika, naudoja kameras visuomeniniame transporte ir
nemąsto, kad tai žmogaus teisių suvaržymas. Aš manau, kad jeigu
Lietuva vystysis tokiu keliu, jog nebus vagysčių iš kišenių,
narkomanų nusikaltimų, tai troleibusuose kamerų nereikėtų, bet
jeigu mes matome, kad tai vyksta, tai kitos išeities nelabai ir
matau“, - BNS dėstė J.Komarovas.
Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad filmavimo kameros riboja
žmogaus privatų gyvenimą, todėl reikia įrodyti, kad tai yra
būtina ir kitų priemonių saugumui užtikrinti nėra.