„Rangovams Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektas buvo nemenkas
iššūkis. Inžinerine prasme jis yra vienas sudėtingiausių
pastaraisiais metais vykdytų miesto susisiekimo infrastruktūros
projektų. Statybos darbus teko atlikti nenutraukiant automobilių
eismo, o tai apsunkino darbus. Tam tikrą įtampą kėlė ir
ekonominio sunkmečio sąlygoti projekto finansavimo trikdžiai“, -
pranešime spaudai kalbėjo „Panevėžio keliai“ generalinis
direktorius Virmantas Puidokas.
2009 metų gruodį „Panevėžio keliai“ dėl vėluojančių
mokėjimų buvo laikinai sustabdę aplinkkelio statybos darbus. Darbai
buvo atnaujinti po trijų mėnesių pertraukos, Vilniaus savivaldybei
iš dalies išsprendus finansavimo problemas.
Bendrovės „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ pastatė naują
dviejų lygių 76 metrų ilgio ir 197 metrų ilgio trijų lygių
estakadas ties Oslo gatve, 150 metrų ilgio tunelį ties Gudeliais,
510 metrų ilgio vakarinę gatvę nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės
gatvės, įrengė šviesoforais reguliuojamą Erfurto ir Lazdynėlių
gatvių sankryžą. Taip pat rekonstruota 860 metrų Oslo gatvės.
Pirmas aplinkkelio etapas nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės yra
didžiausias Vilniuje tarptautiniam susisiekimui reikšmingas miesto
gatvių infrastruktūros projektas, pranešė PST. Projekto pradinė
vertė - 135,89 mln. litų, tačiau realiai ji yra mažesnė.
Antrame aplinkkelio statybos etape numatoma tiesti aplinkkelio
dalį nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės, trečiajame -
aplinkkelio dalį nuo Ozo iki Ukmergės gatvės.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa sujungs tarptautinį IXB
transporto koridorių Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda su Vilniaus-
Panevėžio automagistrale.