Tačiau per savaitgalį įveikęs apie 400 kilometrų, įsitikinau, kad sniego
žmogaus vardu pavadintas automobilis iš tiesų yra kultūringas, solidus
ir visiškai nenorintis gero asfalto iškeisti į duobėtą žvyrkelį ar
klampią bekelę.
Mašinos prošvaisa yra 18 centimetrų (2 centimetrais mažiau nei daugumos
parketinių visureigių) tad leistis į avantiūras ne tik Himalajuose, kur
esą gyvena mistinis sniego žmogus Yetis, bet ir Lietuvos pusnynuose
nekyla noro.
Prieš leisdamasis į kelią turėjau nemažai vargo, kol į bagažinę bandžiau
įgrūsti kastuvą sniegui kasti. Tiesa, plūkdamasis su kastuvu, netrukau
įvertinti labai praktiško dalyko - visos 3 „Yeti“ galinės sėdynės gali
būti ir stumdomos, ir lankstomos atskirai.
Tai leidžia išsirinkti patogiausią kelionės variantą (ir kastuvas
bagažinėje tilpo tik dėl to, jog kelis centimetrus į priekį patraukiau
sėdynę).
Siūlo patrauklią kombinaciją
Stangri važiuoklė, tikslus valdymas, mažai posūkiuose krypuojantis
kėbulas ir eiklus dyzelinis variklis labai aiškiai sufleruoja „Yeti“
vairuotojui, kad šio automobilio stichija - kokybiškas vingiuotas
kelias. Čia išryškėja geriausios šio automobilio savybės.
Svarbu tai, kad šis, iš kitų „Škoda“ išsiskiriantis labai savita
išvaizda, modelis siūlo pirkėjų itin pamėgtą kombinaciją: visų keturių
ratų pavarą, dyzelinį variklį ir automatinę pavarų dėžę.
Taip sukomplektuota prabangiausia „Škoda Yeti Experience“ kainuoja 81,5
tūkstančio litų. Lyginant su artimiausiais konkurentais, siūlančiais
tokią pačią įrangos kombinaciją („Kia Sportage“ ir „Nissan Qashqai“),„Yeti“ yra 2 - 3 tūkstančiais litų pigesnė.
Tokia kombinacija mėgstama ne tik pas mus: dėl didelio „Yeti“
populiarumo Europoje užsakius šį modelį tenka laukti maždaug pusmetį.
Kelyje - paklusnus
„Škoda Yeti“ yra gana trumpas (surenkamas ant „Golf PQ35“ platformos),
tad pagal dydį jis pakliūva tarp „Suzuki SX4“ ir „Nissan Qashqai“.
Kaip ir kiti miesto tipo visureigiai, „Yeti“ gali būti varomas tik
priekiniais arba visais keturiais ratais.
Visų varančiųjų ratų pavara su tarpašine „Haldex“ sankaba priklausomai
nuo ratų sukibimo su kelio danga paskirsto sukimo momentą tarp priekinių
ir galinių ratų. Todėl nepaisant gana trumpos bazės „Yeti“ stebėtinai
tiksliai klauso vairuotojo komandų net ir slidžiame kelyje.
Tiesa, apsidraudžiant nuo galimų vairuotojo klaidų, automobilio„smegenys“ neleidžia visiškai atjungti elektroninės stabilumo programos
(ESP). Ją galima visiškai išjungti tik važiuojant nedideliu greičiu,
tačiau pasiekus keliasdešimties kilometrų per valandą greitį, ESP vėl
automatiškai įsijungia.
Tiems, kas „Škoda Yeti“ ketina daugiau važinėti prastais keliais,
rekomenduočiau papildomai užsakyti bekelės paketą, kuriame yra ir
nusileidimo nuo kalno kontrolės sistema.
Daug patogių smulkmenų
140 AG pajėgumo „common rail“ dyzelinis variklis itin sklandus ir tylus.
Tačiau pasiekus leistiną greitį magistralėje, pastebiu, jog izoliacija
nuo vėjo keliamo triukšmo galėtų būti ir geresnė. Galbūt, garso
izoliaciją gadino didžiulis, beveik visą stogą užimantis stoglangis.
Susiruošusiems pirkti „Škoda Yeti“ su mechanine pavarų dėže reikėtų
atkreipti dėmesį, kad jis perėmė ir kitiems „Volkswagen“ grupės
automobiliams būdingą ydą - neįprastai ilgą sankabos pedalo eigą.
Nepripratus prie tokios savybės, sankryžoje ar manevruojant kieme labai
lengva netyčia užgesinti variklį.
„Škoda Yeti“ salone viskas atrodo tikrai kokybiškai: solidus mygtukų,
svirtelių, rankenėlių dizainas ir geros kokybės medžiagos. Keleiviams
konstruktoriai sukūrė daugybę įvairių naudingų smulkmenų: dėžučių, nišų,
kabliukų, lempučių. Duryse yra net tinklelis, skirtas žemėlapiui
prilaikyti.
„Yeti“ variklių gamą sudaro 2 benzininiai (1,2 TSI ir 1,8 TSI) ir 3
dyzeliniai (2 litrų darbo tūrio, tačiau skirtingų galių) varikliai.
Pagal bazinės įrangos kiekį siūlomos 3 versijos: „Active“, „Ambition“ ir„Experience“.
Lietuvoje pigiausios „Yeti“ versijos kaina yra 46 tūkstančiai 900 litų.