Kauno kelių policijos pareigūnai sausio mėnesį gavo daugiau kaip 70 pranešimų apie gatvių duobėse apgadintus automobilius.
Vilniuje dėl duobių praėjusį mėnesį įvyko 17 eismo įvykių, o Klaipėdoje gauta apie 20 pranešimų dėl duobėse apgadintų automobilių.
Patruliai vairuotojams išduoda eismo įvykį patvirtinantį dokumentą, kuris tampa rimtu argumentu reikalauti nuostolių atlyginimo net ir tuo atveju, jeigu transporto priemonė yra nedrausta.
Tokios galimybės atsivėrė, kai teismai vairuotojų pretenzijas įvertino kaip visiškai pagrįstas ir įpareigojo savivaldybių administracijas atlyginti nuostolius.
Kaltas ankstyvas atlydys?
Nors šiemet Kauno policija užfiksavo rekordiškai daug pranešimų apie duobių sukeltus nepatogumus vairuotojams, miesto savivaldybės atstovai didelės tragedijos neįžvelgia.
„Atlydys paprastai duobes gatvėse atverdavo tik pavasarį, kovo mėnesį, tačiau šiemet jis prasidėjo jau sausį”, – sakė Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Tačiau jis pripažįsta – šiemet duobių daug daugiau negu ankstesniais metais, o didžiausia kaltės dalis esą tenka dar sovietmečiu nekokybiškai Kauno gatves tiesusiems specialistams.
Šiemet duobėms taisyti numatoma išleisti 1–1,5 mln. litų, tačiau teks palaukti pavasario.
„Žiemą remontuoti gatves labai brangu ir neefektyvu”, – tvirtino A.Pakalniškis.
Bandys susitarti geruoju
Savivaldybės teisininkams pabodo bylinėtis su vairuotojais teismuose, todėl bus bandoma su nukentėjusiaisiais susitarti dėl žalos atlyginimo.
Prieš porą mėnesių sukurta speciali komisija, kuri gali kompensuoti patirtą žalą be teismo.
Tokiu būdu esą ketinama sutaupyti pinigų, nes, pralaimėjus bylą teisme, savivaldybei dar tenka atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
„Komisija taikiai išsprendė ginčą su maždaug dešimt nukentėjusių vairuotojų”, – pirmaisiais susitarimais gyrėsi jos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Verbickas.
Vairuotojai mėgina gudrauti
Pateikti prašymą komisijai atlyginti patirtus nuostolius gali tiek draudimo bendrovė, tiek nukentėjęs vairuotojas, nors ir neapdraudęs savo transporto priemonės.
Būtina turėti policijos pareigūnų išduotą pažymą apie įvykį kelyje. Tuomet komunalinio ūkio skyriaus specialistas vyksta apžiūrėti nurodytos incidento vietos. O tada belieka susitarti dėl išmokos sumos. Vairuotojo sąskaitą pinigai pasiekia maždaug per mėnesį po pranešimo pateikimo.
„Tiesa, vairuotojai mėgina ir gudrauti – kartais jų pretenzijų suma viršija viso automobilio kainą”, – kalbėjo A.Pakalniškis.
Praėjusiais metais Kauno savivaldybė kompensacijoms už duobėse apgadintus automobilius išleido apie 20 tūkst. litų.
Patarimas – neskubėti
Pavasarį duobes gatvėse dažniausiai slepia vandens sluoksnis, vairuotojas nemato tykančio pavojaus, todėl tokius ruožus reikėtų apvažiuoti arba juos kirsti riedant labai mažu greičiu.
Būtina išlaikyti didesnį atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio, kad užtektų laiko sureaguoti į kliūtį ir ją aplenkti.
Pastebėjus duobę, būtina kuo stipriau nuspausti stabdžių pedalą, tačiau prieš pat ją pedalą reikėtų atleisti. Tokiu atveju mašinos priekis kilsteli į viršų, todėl sumažinamas smūgis padangai ir visai pakabai.
Prakirsti padangą į aštrią asfalto briauną yra labai didelė tikimybė net ir važiuojant lėtai. Kai greitis didesnis, sulankstomi ratlankiai, deformuojamos pakabos svirtys.
Nesėkmingas krytis į didelę duobę vairuotojui gali kainuoti apie 500 litų. Prie šių išlaidų reikėtų pridėti sugaištą laiką automobiliui remontuoti, subjurusią nuotaiką ir kritusį darbingumą.
Prasčiausios būklės gatvės
Vilniuje
Geležinio Vilko gatvė
Kalvarijų gatvė
Savanorių prospektas
Gariūnų tilto danga
Kaune
K.Baršausko gatvė
Pramonės prospektas
Taikos prospektas
Raudondvario plentas
R.Kalantos gatvė
A.Juozapavičiaus prospektas
Klaipėdoje
Baltijos prospektas
Šilutės plentas
Joniškės gatvė
Statybininkų prospektas