Sekmadienio naktį kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda neblaivaus Trakų rajono policijos patrulio sukelta avarija nusinešė dvi gyvybes - vienas vyras ir viena moteris mirė vietoje. Ligoninėje gydomi dar du šiuo automobiliu važiavę žmonės vyras ir moteris.
„Policijos pareigūnas pažeidžia eismo taisykles ne todėl, kad jų nežino, o todėl, kad žino, jog nebus nubaustas“, - didžiausią sistemos ydą pažymi VGTU Automobilių transporto katedros docentas V.Sadauskas.
Turėjo atsistatydinti kelių policijos vadas
Policijos organizacijos darbą V.Sadauskas lygina su verslo bendrovės struktūra.
„Įsivaizduokite bet kokią valstybinę ar privačią bendrovę, - sakė pašnekovas. - Generalinis direktorius pasakys savo skyrių vadovams – prižiūrėkite, kad darbuotojai neateitų į darbą išgėrę. Tai yra jų atsakomybė, o ne generalinio direktoriaus. Jeigu darbuotojas ateina išgėręs, pirmiausia tą turi pastebėti tiesioginis vadovas, o ne generalinis komisaras“.
Anot V.Sadausko, atsistatydinus generaliniam komisarui, niekas nepasikeis, kaip nepasikeitė ir tada, kai buvo atstatydintas V.Grigaravičius. „Tarpinė grandis tarp eilinio patrulio ir generalinio komisaro – pati didžiausia problema, - sakė jis. - Man suprantama, kad V.Telyčėnas, būdamas aukštos moralės, taip pasielgė – atsistatydino. Bet nesuprantama, kaip Lietuvos kelių policijos vadas tyli iki šiol, tarsi ne jo kuruojamos srities, eismo priežiūros patrulis nusižengė“, - pastebi specialistas.
„Aukščiausi vadai, prezidentė ar generalinis komisaras, gali daug ko norėti. Bet kol tarpinės grandys leis sau patogiai sėdėti, tol aukščiausių pareigūnų galvos lakstys, net ir pradėjus daryti gerus darbus. Tokia logika vadovaudamiesi, galėtume klausti, kodėl ne prezidentė atsistatydino? Juk generalinį komisarą skiria ji“, - ironiškai klausia V.Sadauskas.
Policininkams trūksta išsilavinimo
Pašnekovas apgailestauja, kad kelių policijos patruliams trūksta žinių ir netgi pačių kelių eismo taisyklių išmanymo. Anot jo, anksčiau tokį darbą dirbdavo žmonės, turintys inžinerinį išsilavinimą ir galintys suvokti, pavyzdžiui, koks yra stabdymo kelias, kai vairuojama išgėrus, ir panašius dalykus. Dabartiniai kelių patruliai, pašnekovo teigimu, vadovaujasi filosofija „Aš teisus, o tu kaltas“.
„Kiek per pastaruosius metus eismo patruliams buvo surengta mokymų? - retoriškai klausė V.Sadauskas. - Piliečiams jie buvo daromi, o iš pačių eismo patrulių padaryti dievai.“
Pašnekovui ne kartą yra tekę stebėti situaciją, kaip policijos pareigūnas, sustabdęs vairuotoją, aiškina jam kelių eismo taisykles, kurių pats nesuvokia.
„Tenka dalyvauti administracinio teismo bylose, kur būna apskųsti pareigūnų veiksmai. Liūdna žiūrėti, kaip atėjęs policininkas klaidingai aiškina taisykles“, - sakė V.Sadauskas.
Pasak docento, tai tragedija, kad į Kelių policiją priimami žmonės, sugebantys perskaityti tik Kelių eismo taisyklių eilutes apie baudų dydžius. „Paaiškinti kelių eismo taisyklių policijos patrulis jau nebesugeba. Jis žino tik vieną – kad gali bausti. Jam nebelikę pareigos suvokti, paaiškinti“, - apgailestavo V.Sadauskas.
Neblaivūs pareigūnai įkliūva tik įvykus nelaimei
V.Sadauskui atrodo absurdiška, kad niekas nepastebi girtų pareigūnų iki įvykstant nelaimei. „Ką, jis vienas gėrė? Ar policininkas, neblaivus partrenkęs žmones, atsisėdo po darbo automobilyje ir gėrė slapta? Iš pačių policijos pareigūnų kyla nenoras, kad kas nors apie tai sužinotų“, - įsitikinęs pašnekovas.
Jau anksčiau jis kaip mokslininkas bandė aiškintis šį klausimą su kelių policijos atstovais.
„Neblaivių už vairo sėdusių eilinių piliečių sulaikoma keliolika tūkstančių, o padariusių eismo įvykį – tik keli tūkstančiai. Disproporcija labai didelė. O su policijos pareigūnais, deja, yra atvirkščiai. Kad policininkas vairavo neblaivus, paprastai išaiškėja tik tada, kai jis patenka į eismo įvykį. Kokias mes kaip mokslininkai galime daryti išvadas? Tai, kad policininkas išgėręs būtinai pateks į eismo įvykį?“ - ironizavo VGTU docentas.
Pasak mokslininko ir vairuotojų sąjungos atstovo, bendras žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose per pastaruosius metus sumažėjo. Bet neįmanoma išskirti, kiek procentų sumažėjo, ir ar apskritai sumažėjo neblaivių policininkų sukeltuose eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičius.
„Mano žiniomis, per porą pastarųjų mėnesių dėl neblaivių policininkų kaltės įvyko 8 eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti žmonės. Tai yra daug, - sakė jis. - Vadinasi, patys piliečiai greičiau už policininkus suvokia, kaip pavojinga važinėti išgėrus“.
Pasak V.Sadausko, eilinių piliečių raginimai informuoti policiją apie pastebėtus kelyje neblaivius pareigūnus yra beprasmiai. Žmonės bijo, kad po to įskųstas pareigūnas ims juos persekioti.
„Man prieš porą savaičių paskambino buvęs kelių policininkas, - pasakojo V.Sadauskas. - Dar dirbdamas Kaune, jis pranešė įtarimus apie kolegą policininką, kuris vairavo neblaivus. Žmogus liko nustebęs, kaip greitai iš policijos atėjo informacija ir buvo išsiaiškinta, kad skambino būtent jis. Tai kokia yra tikimybė eiliniam piliečiui pranešti analogišką dalyką be baimės sulaukti keršto iš to neblaivaus policininko?“.
Trūksta skaidrumo
Ką būtų įmanoma padaryti, kad situacija pasikeistų?
Pasak pašnekovo, reikia labai nedaug - pasižiūrėti, kas buvo daroma kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje.
„Mes siūlėme ne vieną kartą – norite išnaikinti kyšininkavimą? Į kelių policijos budėjimo ekipažą įsodinkite ir visuomeninės organizacijos atstovą, pavyzdžiui, nukentėjusių nuo eismo įvykių asociacijos. Tokie žmonės ateis savo noru. Jeigu toks pilietis sėdės policijos automobilyje, jūs manote, policininkai turės galimybę paimti kyšį, susitarti, paleisti neblaivų savo kolegą?“ - klausė V.Sadauskas.
Jis sakė siūlęs šią idėją ir G.Aliksandravičiui, bet šis atsikalbinėjęs - kaip čia atrodys, gal nereikia.
„Kodėl perkami moderniausi eismo prietaisai, bet nenorima, kad policijos pareigūnas į savo automobilį įsidėtų „alco-locką“? - klausė pašnekovas. - Matytųsi, ar po „baliuko“ atėjęs į darbą, jis gali pats vairuoti, ar verčiau tai tegul daro partneris.“
Pareigūnų kyšininkavimą sumažinti padėtų ir kita nesudėtinga priemonė.
Policijos pareigūnas, sustabdęs automobilį, dar prieš prieidamas iki vairuotojo iš karto turėtų pranešti į budėtojų dalį sustabdyto automobilio valstybinį numerį ir sustabdymo priežastį.
Tuomet pamainos pabaigoje būtų įmanoma pamatyti, kiek automobilių buvo sustabdyta ir kiek paleista. „Policijos vadas galėtų paklausti - kodėl tu pranešei, kad sustabdei šimtą, o nubaudei tik penkiolika? Kam tuomet aštuoniasdešimt penkis iš viso stabdei?“ - sakė V.Sadauskas.
Pasak jo, iš generalinių vadų kilo noras sutvarkyti kyšininkavimo problemą, bet ši iniciatyva pradėdavo strigti jiems pavaldžiuose padaliniuose. „Jeigu policininkas mato, kad tarpinė grandis leidžia jam elgtis kaip nori – jis ir elgiasi, kaip nori“, - teigė vairuotojų sąjungos atstovas.