Antradienį po darbo iš Šilutės pajudėję namo specialiuoju autobusu, gabenančiu į Rusnę keleivius per užlietą kelio ruožą, žmonės salos juo nepasiekė. Ekipažas visus tamsoje paliko likimo valiai, nes šis Autobusų parko karinis sunkvežimis, perdarytas į keleivinį transportą, neįveikė ledgrūsčių šeštajame ir septintajame kilometruose.
Įstrigęs beveik metro gylyje tarp ledų už kelių šimtų metrų nuo buvusios perkėlos, pilnas keleivių spec.autobusas ilgai kasėsi, bet tik atbulomis tamsoje šiaip taip iš pavojingojo ruožo grįžo atgal iki buvusios perkėlos posto. Čia paleido apie 30 žmonių, vyrų ir moterų, eiti savais keliais. Prieš akis liko neįveikta trečdalis kelio.
O į Rusnę kelias pėsčiomis ledo laukais apsemtomis ir užšalusiomis pievomis šviesiu paros metu gal ir nebūtų labai pavojingas, bet tamsoje įžvelgti properšas ir išgraužas ties kanalais – keblu.
Viena jauna Nemuno deltos regioninio parko darbuotoja sakė pirmą kartą pasijutusi tokia beviltiškai palikta likimo valiai, išsigandusi, nes ekipažas nesivargino net apšviesti teritorijos, kuri prasideda sulaužytais pakraščio ledais.
Atsiųsti į pagalbą amfibiją Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba negali – ji sugedo šį rytą po antrojo reiso, kai iš Šilutės į Rusnę nuvežė keleivius. Vos pervažiavusi ledo koše tapusį ruožą, ji sugedo, ir iki šiol stovi ant Rusnės tilto. Per dieną niekas jos nesutvarkė ir atgal į Šilutę nenutempė.
Pusę septynių vakaro gavę pranešimą apie beviltišką situaciją, kurioje atsidūrė keliasdešimt Rusnės gyventojų, į nelaimės zoną sutiko atvykti Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių užkardos pasieniečiai su ledrogėmis. Jei viskas bus gerai, jie per kelis reisus suvežios žmones į salą.
Kariškių amfibija, kuri jau pasiekė Šilutės rajoną, į nelaimės zoną dar nepasiųsta. „Dar sprendžiam šį klausimą“, - atsakė Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budėtojas.
Iki pusės aštuonių vakaro keliasdešim rusniškių, tarp kurių buvo ir 73-ejų močiutė, pėsčiomis užšalusiais ledo laukais patys pasiekė Rusnės tilto prieigas ir buvo apkabinti bei arbata iš termosų sušildyti čia laukusių artimųjų bei draugų.
Šiems žmonėms jokia pasieniečių, kariškių, ugniagesių ar savivaldybės technika į pagalbą neatskubėjo.
Rusnės žmonės, pusę septynių vakaro telefonais gavę pranešimus apie tamsoje namo potvynio zona keliaujančius artimuosius ar draugus, suvažiavo iš miestelio į prietilčio zoną, ties posūkiu į Šyšos kaimą, laukti jų su savo automobiliais, kad parvežtų likusius kilometrą ar kelis iki namų, nes visi šie jokiai valdžiai nerūpintys žmonės buvo pavargę, sušalę ir alkani.
„Labai pavargau, vaikeli, ačiū, kad laukėt“, - sakė sutikusiam ir į savo automobilį įsodinusiam rusniškiui močiutė, ėjusi namo su nešuliu, slidinėjusi, o dabar vos besilaikanti ant kojų svaigstančia galva.
„Net sovietmečiu tokios netvarkos nebuvo, kokios dabar, senatvėje, sulaukiau“, - reziumavo moteris.
Dvi Rusnės gyventojos iki devintos valandos vakaro namų nebuvo pasiekusios. Jos abi turėjo pernelyg didelius nešulius su duona ir kitu maistu, kurį nusipirko Šilutėje (Rusnės krautuvėse duonos jau keletą dienų stinga), tad pristigo jėgų ledu keletą kilometrų tamsoje klupinėti ir klaidžioti.
Jos grįžo į Šilutę tuo pačiu iš ledų sangrūdų atbulomis išsivadavusiu autobusu, atėjo į Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo tarnybą ir paprašė pagalbos. Šios tarnybos viršininko pavaduotojas Rimantas Mačijauskas yra paskirtas rajone paskelbtos ekstremalios situacijos operacijų koordinatoriumi.
Nuo pusės septynių vakaro iki devintos valandos vakaro, abi šios 30 ir 60 metų moterys, apsikrovusios maisto krepšiais, laukė. Ko? Kad kaip nors gelbėtojai jas išgabens į Rusnę.
„Mano dviejų metų dukrytė šiuo metu saugoma Rusnėje pas kaimynus, aš negaliu nakvoti Šilutėje, turiu grįžti pas ją“, - sakė Kristina, jauna Klaipėdoje gimusi ir augusi moteris, kai šių eilučių autorė jai pasiūlė nakvynę savo namuose.
„Aš net neįtariau, atvykdama ryte į darbą, kad diena prieš valstybinę šventę, Vasario 16-ąją, man pasibaigs tokiu stresu“, - sakė moteris. Pasak jos, atvažiuoti į darbą ryte irgi buvo vargas – sausakimšoje amfibijos priekaboje nėra ranktūrių, tad reikia tūpti, kad išlaikytum pusiausvyrą, kai mašinistas perjunginėja pavarą ir pristabdo. Kitaip tenka griūti ant šalia stovinčio žmogaus ar bortų.
Šilutės Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 21 val. 20 min. abi Rusnės gyventojas per potvynio zoną iki tilto per Atmatą nugabeno savo turima aerovaltimi. Tai technika, kuri plaukia ir vandeniu, ir slysta ledu.
Prietiltyje išvargusias moteris sutiko Rusnės seniūnas Voitechas Deniušas. Jis savo automobiliu nuvežė jas iki miestelio. „Pagaliau viskas gerai, jokių pretenzijų niekam jau nebeturiu“, - sakė lrytas.lt Kristina.