„Paprastai vairuotojas negali suprasti ir paaiškinti, kodėl automobilis elgiasi būtent taip. Juk dažnam net menkiausias jo slystelėjimas įvaro labai daug baimės”, – mano Audrius Gelžinis, patyręs lenktynininkas, „Volkswagen” sportinio vairavimo mokyklos vadovas.
Pavasariop besikeičianti kelio danga, sniego provėžos ant asfalto, duobės, nudilusios ar skirtingo protektoriaus padangos – vairuotojui nuolat tenka įvertinti daugybę aplinkybių.
„Tačiau svarbiausia – suvokti, kad automobilį veikia elementarūs fizikos dėsniai. Tuomet galima važiuoti ir greičiau, ir saugiau”, – mano A.Gelžinis.
Mašinos slydimą galima valdyti
Kuo mažiau staigių, nervingų judesių vairu, kuo tolygiau apkrauti visi mašinos ratai, tuo mažesnė tikimybė, kad ją sumėtys.
Stabdant automobilio svorio centras pasislenka labiau į priekį, tad galiniai ratai prasčiau sukimba su keliu.
Greitėjant – atvirkščiai, mašina tarsi pritūpia ant galinių ratų. Tai darant posūkyje, automobilį pradeda veikti dar ir šoninės bei išcentrinės jėgos.
Besimokantiesiems vairuoti ekstremaliomis sąlygomis didžiausią įspūdį palieka vadinamoji švytuoklė.
Važiuodami maždaug 130 km per valandą greičiu sportininkai priverčia mašiną slysti šonu iš pradžių į vieną pusę, paskui – į kitą. Taip manevruodami jie važiuoja kokį puskilometrį.
„Būtent tada mokiniai ir įsitikina, kad pačiam galima ir išprovokuoti, ir suvaldyti automobilio slydimą”, – aiškino A.Gelžinis.
Sunkiai keičia įpročius
Pašnekovas pripažino, jog tai, kas vairavimo instruktoriams yra įprastas dalykas, mokiniams neretai atrodo neįgyvendinama.
Nenuostabu žinant, kad sportinio vairavimo mokyklos instruktoriai Vytautas Švedas, Jonas ir Ignas Gelžiniai yra vieni geriausių ralio, žiedinių lenktynių ir kartingo meistrų.
Tuo tarpu automobilio valdymo įgūdžių paprastai mokosi tik vairavimo pradmenis turintys žmonės.
Kas geriau atlieka instruktorių užduotis ir komandas – vyrai ar moterys?
„Neskirčiau pagal lytį. Tai labiau lemia vidinės savybės. Kai žmogus imlus, klusnus ir organizuotas, toks jis yra ir prie vairo”, – aiškino A.Gelžinis.
Tačiau jis pastebėjo, jog įžūliai gatvėmis važinėjantiems vyrams sunkiau įsiklausyti į instruktorių nurodymus.
Tokie paprastai viską nori atlikti pernelyg greitai.
Pavasarį – nauji pavojai
2008 metų absoliutus Lietuvos visureigių čempionato nugalėtojas Merkys Saukevičius įsitikinęs, kad pavasarį automobilių vairuotojai turėtų būti itin atidūs, nes kelio būklė per dieną gali pasikeisti net kelis kartus.
Ryte paprastai būna pašalę ir slidu, dieną saulė aptirpdo sniegą ir asfaltas tampa sausas. Bet vakare kai kurie kelio ruožai, ypač pamiškėse, vėl gali būti padengti plonu ledo sluoksniu.
„Reikia žinoti, kad tiek žiemą, tiek anksti pavasarį užvažiavus ant kelkraštyje esančio sniego, automobilis sustos greičiau nei slysdamas apledėjusiomis vėžėmis”, – patarė jis.
Be to, M.Saukevičius patarė atkreipti dėmesį į sėdėjimą prie vairo ir avalynę: „Nepavyks automobilio gerai suvaldyti, jeigu prie vairo sėdėsite pusiau gulėdami ir avėsite veltinius.”
Elektronika gelbsti
M.Saukevičiaus manymu, daugeliui mažiau patyrusių vairuotojų ekstremaliose situacijose labai pagelbėja automobiliuose įdiegtos elektroninės stabilumo sistemos. Tuo galėjo įsitikinti ir neseniai Kazlų Rūdos oro uoste vykusių lenktynių „Ice King” dalyviai.
Jose visiems dalyviams teko apledėjusią ir snieguotą trasą įveikti trimis labai skirtingais automobiliais: „Ford Fiesta”, „Land Rover Freelander” ir „Mitsubishi Evo X”.
Iš pradžių buvo važiuojama įjungus visas stabilumo sistemas. Lenktynių dalyvius jos šiek tiek erzino, nes neleido automobiliams efektingai slysti šonu.
Tačiau įprastomis eismo sąlygomis tokios sistemos yra nediskutuotinas privalumas.
Buvo galima akivaizdžiai įsitikinti, kaip yra nustatytas elektroninių stabilumo sistemų jautrumas. Ypač griežtai sistemos veikė „Mitsubishi Evo X”, kuris ledo trasa važiavo lyg įvilktas į tramdomuosius marškinius.
Antrąkart įveikiant trasą buvo išjungta stabilumo sistema. Tuomet suvaldyti 300 AG „Mitsubishi” tikrai nebuvo paprasta net ir patyrusiems vairuotojams.
„Land Rover Freelander” nustebino ypač prognozuojamu, stabiliu ir užtikrintu elgesiu ant ledo.
Nesvarbu, ar buvo važiuojama su įjungta stabilumo sistema, ar be jos. Būtent šiuo lengvuoju visureigiu buvo pasiektas absoliučiai geriausias trasos įveikimo laikas.