„Chevrolet Orlando“: kokybiškas, praktiškas ir nerangus (nuotraukos, video)

Kaip šiam vienatūriui konkuruoti su kitais septynviečiais „Ford Grand C-Max“, „Renault Grand Scenic“ „Citroen C4 Grand Picasso“ ir „Opel Zafira“?

Dar nepradėjus susipažinimo su mašina, intriguoja tai, kad pigiausias „Orlando LS“ su 1,8 litro darbo tūrio (140 AG) benzininiu varikliu ir kondicionieriumi kainuoja tik 54 tūkstančius litų. Labai patraukli kaina - tiek paprastai kainuoja mažesnės klasės automobiliai.

Tiesa, iš Vengrijos atkeliavusi pati brangiausia dyzelinė versija su 2 litrų (163 AG) dyzeliniu varikliu, daugeliu papildomos įrangos elementų ir odiniu salonu kainuoja 79 000 litų.

Tad optimaliausias variantas turėtų būti dyzelinė modifikacija su mechanine pavarų dėže kainuoja už 62 800 litų.

Mašinos išvaizda gerokai skiriasi nuo kitų vienatūrių - bukos, stačios linijos sukuria nerangaus automobilio įspūdį. Rodos, mašinos priekis užgulęs priekinę ašį. Kita vertus, negali sakyti, kad vienatūris negražus. Jis kitoks, kažkiek primenantis nedidelį visureigį.

Įlipus į vidų, iš karto pastebi, kokį medžiagų kokybės ir dizaino šuolį per pastaruosius metus padarė „Chevrolet“.

Kaip ir naujųjų „Opel“, kurių nemažai detalių panaudota „Orlando“ viduje, viskas surinkta kruopščiai ir tiksliai, kokybės pojūčio tikrai nestinga. Kita vertus, bandžiau pačią brangiausią modifikaciją: nežinia, kaip atrodytų pigesnės versijos.

Pojūčiai prie vairo kažkuo primena „Zafira“: panašus prietaisų išdėstymas ir kai kurie jungikliai, navigacinė sistema yra identiška „Opel“. Vairo ir sėdynių reguliavimo galimybės puikios, leidžia patogiai įsitaisyti prie vairo bet kokio stoto žmogui.

Salone daug talpyklų smulkmenoms, du dideli puodelių laikikliai tarp sėdynių, žemėlapio ir butelių laikikliai priekinėse ir galinėse duryse.

Bene įdomiausias sprendimas - centrinėje konsolėje po garso ir navigacijos sistemų valdymo bloku dangteliu subtiliai paslėpta dar viena dėtuvė, kurioje įtaisyta ir USB jungtis. Š i erdvė skirta nuo pašalinių akių paslėpti įvairias smulkmenas. Labai praktiškas ir estetiniu požiūriu nepriekaištingas sprendimas.

Pradėjus važiuoti, įvertinu aukštą vairuotojo sėdėjimo poziciją - tai neabejotinas privalumas. Tačiau iš karto krenta į akis, kad šios 4,6 metro ilgio mašinos gabaritai manevruojant ankštoje erdvėje yra sunkiai juntami.

Vaizdą riboja platūs priekiniai statramsčiai. Matomumas atgal taip pat nėra pavyzdinis, tad parkavimo sistema šiai mašinai tikrai reikalinga.

Nuvažiavęs paimti sūnaus iš futbolo treniruotės, parvežiau pusę komandos ir realiai įsitikinau, kad šiuo automobiliu tikrai gali keliauti 7 žmones. O patekti ant trečios eilės galinių sėdynių nesudėtinga dėl to, kad vidurinė sėdynių eilė gali būti lankstoma santykiu 60:40.

Svarbiausia, kad dvi galinės vietos nėra butaforinės: net pakankamai aukšto ūgio žmonės (apie 180 centimetrų) ten ras vietos. Tiesa, kojoms jos šiek tiek stinga.

Visos galinės sėdynės gali būti sulankstomos dviem rankos judesiais, labai lengvai ir paprastai, akimirksniu suformuojant lygias grindis bagažui pervežti. Važiuojant penkiese, bagažinės talpa įspūdinga - 454 litrai. Ir net keliaujant septyniese, stačiakampis mašinos siluetas išnaudotas itin efektyviai.

Įvertinant didelį mašinos svorį (net 1659 kilogramai), dyzelinis variklis veikia sklandžiai ir tolygiai, mašina nestokoja dinamikos. Taip yra važiuojant asfaltu.

Bet, atrodo, jog Pietų Korėjoje pagaminto automobilio kūrėjai visiškai neįsivaizdavo, kas yra sniegas ir kaip automobilis turi elgtis važiuodamas slidžiu kelio paviršiumi.

Būtent žiemą išryškėja didžiausia „Orlando“ yda - nenuspėjamas elgesys ir prastas valdymas. Standartinėje įrangoje esanti elektroninė stabilumo programa (ESP) nustatyta itin jautriai, ji neleidžia nė kiek prasisukti ratams.

Tad įspėjamoji lemputė nuolat mirksi prietaisų skyde, lyg bandydama iš paskutiniųjų apsaugoti vairuotoją - kvailį nuo klaidų.

Negana to, slidžiame kelyje mašiną nuolat tenka gaudyti vairu, nes nuslysti į šoną taikosi tai galas, taip priekis. Staigiau stabdant automobilį ant sniego, taip pat reikia pasiruošti staigmenoms.

Neapsikentęs sustojau, išlipau pažiūrėti: gal sumontuotos kokios trečiarūšės padangos? Nieko panašaus - „GoodYear UltraGrip Ice+“ yra bene geriausios šio sezono žieminės padangos, nugalėjusios visuose testuose, kuriuose dalyvavo. Net sunku įsivaizduoti, kaip automobilis elgtųsi su prastesnėmis padangomis.

Tiesa, įtakos mašinos valdymui galėjo turėti tai, kad ji į Lietuvą iš Vengrijos atkeliavo sukomplektuota neįprastai mažais 16 colių ratais. Šis modelis turėtų važiuoti ant 17 ar net 18 colių ratų. Tuomet, neabejoju, automobilio valdymas būtų tikrai geresnis.

Nežinia, ar šaltas lietuviškos žiemos oras, ar isteriška ESP, tačiau po savaitgalio pasivažinėjimo dyzelinio „Orlando“ kelionės kompiuteris rodė 10,8 litro degalų sąnaudas. Negalėjau patikėti savo akimis. Tai gerokai daugiau nei 177 AG pajėgumo dyzelinis „Volkswagen Multivan“ arba maždaug tiek pat, kiek manasis benzininis „Subaru Forester“.

Tačiau svarbiau nei valdymo, pirkėjams paprastai imponuoja kitos savybės: erdvus, praktiškas, kokybiškas modelis su gausia bazine įranga. Oro kondicionierius, ESP, elektra valdomi veidrodžius ir langai, centrinis užraktas ir daug visokių kitokių dalykų ras šios mašinos pirkėjai.

Bendrai, „Orlando“ yra automobilis, tenkinantis šeimyninei mašinai keliamus reikalavimus. Gamintojų atstovai juokauja, kad „Orlando“ net ir neapsimeta tuo, kuo nesąs. Renkantis jį akcentuojama vertė, kurią gauni už pinigus.

Tiems, kurie nori tikslesnio valdymo, rafinuotesnių variklių, reikėtų dairytis kitų vienatūrių.

Tačiau daugumai žmonių tokius pasvarstymus turėtų nokautuoti „Chevrolet Orlando“ kainos, kokybės ir erdvaus salono pranašumas. Mat gamintojai skaičiuoja, kad lyginant su konkurentais, „Orlando“ yra bent 15 procentų pigesnis.

Bendrai, „Orlando“ yra bene geriausias pastarųjų metų „Chevrolet“ modelis. Gaila tik, kad į Lietuvą atkeliavo tokią atšiaurią žiemą ir pernelyg mažais ratais.