„Paeik į salono galą. Padėk atsisėsti neįgaliajam. Prisisek atšvaitą.” Dieną Vilniuje pavažinėjęs autobusu ar troleibusu gali pasijusti kvailiu.
Tie patys socialinės reklamos intarpai ir paraginimai keleiviams tarp pranešimų apie stoteles kelionės metu skamba ne vieną kartą.
Moksleiviai vaipydamiesi juos mėgdžioja. Pensininkus jie piktina.
Tuo tarpu metro ar autobuse Vakarų Europos didmiestyje priminimas užleisti vietą senyvo amžiaus keleiviui – negirdėtas dalykas. Tai – savaime suprantama, apie tai nereikia kalbėti.
Visi – į salono galą
7-ojo maršruto troleibusas. Įlipus prie Spaudos rūmų ilgai laukti netenka.
Jau už Teodoro Narbuto stotelės pranešėja ima auklėti: „Gerbiamieji keleiviai, pažymėję bilietą, kad būtų laisviau, paeikite į salono galą.”
Keista, bet šiame troleibuse bent trečdalis keleivių įlipa pro vidurines ar galines duris.
Kituose tvarkingai sulipa pro priekines.
Už Sėlių stotelės pasigirsta reikalavimas pasirūpinti savo saugumu. Jis konkuruoja su verslininko balsu, mobiliuoju telefonu besišnekučiuojančiu su savo kolega.
„Užleiskite vietas neįgaliems ir vyresnio amžiaus žmonėms”, – liejasi per troleibuso garsiakalbius. Netrukus – Kęstučio stotelė.
Ir vėl – reikalavimas paeiti į salono galą.
Pervažiavus Liubarto tilto duobes moteriškas balsas vėl siūlo pasirūpinti saugumu.
Kur jau čia nesirūpinsi, kai troleibusas šokinėja per duobes arba stengiasi jas apvažiuoti.
Nuo Spaudos rūmų iki Petro Cvirkos aikštės – devynios stotelės ir keturi priminimai paeiti į salono galą bei pasirūpinti savo saugumu, padėti atsisėsti neįgaliems ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Primena ir apie atšvaitus
2-ojo maršruto troleibusas. Įlipus Jogailos stotelėje – tyla.
Vinco Kudirkos aikštės stotelėje – vėl tyla. Gal jau niekas keleiviams nebesiūlo keliauti tik troleibuso gale?
Ne, už Karaliaus Mindaugo stotelės pasigirsta pažįstamas balsas. Už Kalnų parko stotelės – vėl reikalavimas, kurį jau ir darželinukas būtų atmintinai išmokęs.
Už Šv.Petro ir Povilo bažnyčios – naujiena! Moteris iš garsiakalbių pataria tamsiuoju paros metu prisisegti atšvaitą.
Anot jos, būtų gerai, jei tai padarytų ir jūsų artimieji.
Troleibuso gale sėdinti porelė vienas kitam patampo prie kuprinių prisegtus širdelių formos atšvaitus. Dėmesys pranešimui ar meilės išraiška?
Atgaiva – dainininkas Stano
Už priešpaskutinės Universiteto stotelės pranešėja reikalauja pasirūpinti saugumu ir atsisėsti, nors jau laikas kilti.
Antraip vairuotojas paprašys išlipti. Tai kurio klausyti?
19-ojo maršruto troleibuse neišgirsi nieko nauja. Nuo Saulėtekio iki Spaudos rūmų – 22 stotelės ir 9 reikalavimai: paeik į salono galą, laikykis už turėklų ir prisisek atšvaitą.
Nuolat važinėjantys vilniečiai pripažįsta, kad klausyti tų pačių pamokymų labai pabosta. Kol vyko televizijos projektas „Chorų karai”, bent jau dainininkas Stano troleibusuose savo chorą pareklamuodavo. Vis šiokia tokia įvairovė buvo.
Tiesa, neseniai atsirado dar vienas garso pranešimas, įspėjantis neužkibti ant telefoninių sukčių kabliuko ir patariantis jokiais būdais neatidaryti durų nepažįstamiems asmenims.
Čiurlionio vardai pradingo
Beje, Lazdynų gyventojai kelionės metu gali pasvarstyti, kodėl skelbdama Simono Konarskio stotelę pranešėja ištaria ir sukilėlio vardą, ir pavardę, o kompozitorius ir dailininkas Čiurlionis vardų lyg ir neturi.
Gal pasakyti „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stotelė” pasirodė per ilgas tekstas?
Nors, palyginti su priminimais, kaip elgtis autobuse, tai tik menkniekis.
Svarbiausia – pavadinimai
Bendrovės „Susisiekimo paslaugos” vadovas Gintas Bliuvas prisipažino nežinąs, kaip dažnai kartojami tie patys pranešimai, ar jie transliuojami tinkamu metu.
Anot jo, vežėjų prioritetas yra stotelių pranešimai. O tarp jų buvo prikaišiota vadinamosios socialinės reklamos.
Pavyzdžiui, raginimas prisisegti atšvaitus transliuojamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu.
Kartu su šia socialine reklama vežėjai dar išdalijo vilniečiams krūvas atšvaitų.
Siekia išvengti bylinėjimosi
Autobusuose ir troleibusuose skambantys raginimai laikytis už turėklų yra vežėjų siekis išvengti atsakomybės teismuose.
Bendrovės „Vilniaus autobusai” generalinis direktorius Gintaras Nakutis prisiminė ne vieną atvejį, kai transportui staigiai stabdant susižeidę keleiviai mėgino bylinėtis.
Per teismą iškildavo klausimas – ar autobuse buvo informacijos, kad reikia laikytis, ar skambėjo informacija apie tai?
„Žinoma, ne vien dėl teismų skamba priminimai. Tai darome dėl keleivių saugumo. Bet komercinės reklamos netransliuojame, nors būtų galimybių. Tačiau tai tikrai nervintų keleivius”, – kalbėjo G.Nakutis.
Pranešimai erzina ir vairuotojus, bet jie jų išjungti negali. Mat tekstai įrašyti į transporto priemonių kompiuterį.
Įrašų kokybė Berlyne – klaiki
Jolita Venckutė
Specialiai „Sostinei”, Berlynas
„Berlyno keleiviai tikriausiai nustebtų, jeigu malonus moteriškas balsas metro per garsiakalbį primintų, kad jie privalo pažymėti bilietą, paprašytų užleisti vietą pagyvenusiems žmonėms ir nėščioms moterims arba įspėtų, kad saugotųsi sukčių.
Turistas? Nepasižymėjai bilieto, nes nežinojai, kad komposterį reikia susirasti prieš įlipant į metro traukinį? Tavo bėda.
Dar neseniai per garsiakalbį pasigirsdavo prūsiškų kareivinių tonu išrėktas „Zuruckbleiben!” (išvertus iš vokiečių k. apytiksliai „likite stovėti ant perono”).
Nuo pasaulio futbolo čempionato 2006 metais, kai Vokietijos transporto bendrovių darbuotojai buvo išmokyti mandagumo, agresyvų „Zuruckbleiben!” papildė nedrąsus ir gerokai tylesnis „bitte” („prašau”).
Tada bandyta skelbti ir papildomą informaciją, pavyzdžiui, futbolo rungtynių rezultatus, tačiau tai sunervino priežiūros tarnybas. Esą ši informacija nebūtina eismui užtikrinti, todėl ji buvo uždrausta.
Berlyno metro ir autobusų įmonės tenkinasi būtiniausia informacija: keleiviai girdi tik į juostą įrašytą artėjančios stotelės pavadinimą. Kartais – informaciją, kuria kryptimi važiuoja traukinys ir kad ši stotelė paskutinė.
Nuo tų pačių pasaulio futbolo čempionato laikų kai kurios stotelės skelbiamos ir anglų kalba, bet su baisiu akcentu.
Tiesa, nedaug lengviau suprasti ir vokiečių kalbą – stotelių pavadinimai tariami neaiškiai, o įrašų kokybė pasibaisėtina.”
Informacija – tik dėl teroro išpuolių
Edita Urmonaitė
Specialiai „Sostinei”, Paryžius
„Čaižus, apie netrukus užsitrenksiančias duris pranešantis signalas yra turbūt nemaloniausia (nors dėl saugumo sumetimų būtina) garsinė Paryžiaus metro šiukšlė.Prie to signalo pripratus ramiai paskaityti knygą ar paprasčiausiai pasvajoti Prancūzijos sostinės metro arba autobuse sąlygos yra kur kas geresnės nei viešajame Vilniaus transporte.
Tačiau Paryžiaus viešąjį transportą valdanti bendrovė RATP šiuo faktu anaiptol nesididžiuoja. Ji kaip tik neriasi iš kailio, kad garsų ir šviesos būtų daugiau.
Priežastis paprasta: tylintis viešasis transportas labai nedraugiškas akliems ir blogai matantiems žmonėms.
Daugelyje Paryžiaus metro linijų (iš viso jų yra 16) automatinė garso ir šviesos pranešimų sistema dar nėra įdiegta. Išimtis – moderniausia prancūziškai, angliškai ir itališkai čiauškanti 14-oji linija. Ji, be kita ko, niekada nestreikuoja, nes jos traukinius vairuoja ne žmonės, o automatai.
Turistų lankomiausiose Paryžiaus metro stotelėse dažnai galima išgirsti automatinį, o kartais darbuotojo į mikrofoną tiesiog pasakomą raginimą saugotis kišenvagių.
Keleiviai kartais taip pat raginami pranešti apie be priežiūros paliktus lagaminus ar krepšius, siekiant užkirsti kelią teroristų išpuoliams. Linijos vairuotojas taip pat kaskart praneša, jeigu kuri nors stotelė yra uždaryta dėl remonto.
Tačiau garso reklama Paryžiaus metro būtų visiškai nesuvokiamas dalykas.
Metro ir autobusuose taip pat negirdėti raginimų užleisti karo veteranams, neįgaliems žmonėms ir nėščioms moterims numatytas vietas. Tai – savaime suprantamas dalykas.
Apie gana aukštą Paryžiaus keleivių kultūrą byloja ir kitas paprastas faktas. Prieš jus išlipantis žmogus beveik visuomet atsisuks ir palaikys sunkias metro duris.
Ta pati kone refleksu miesto gyventojams virtusi taisyklė galioja ir kitose Prancūzijos sostinės viešose vietose.”