Į bendrąjį TEN-T tinklą siekiama papildomai įtraukti šešis Lietuvos teritorijoje esančius kelius ar jų ruožus: kelią Vilnius-Utena su numatomu pietiniu Utenos aplinkkeliu, kelią Vilnius-Alytus-Kalvarija su numatomais Alytaus ir Simno aplinkkeliais, kelius Klaipėda-Palanga-Liepoja ir Vilnius-Druskininkai-Baltarusijos siena bei planuojamus Kauno pietinį ir Vilniaus vakarinį aplinkkelius.
Geležinkelių transporto srityje į TEN-T siūloma įtraukti penkis papildomus geležinkelių ruožus: Vilnius-Turmantas-Latvijos siena, Vilnius-Stasylos-Baltarusijos siena, Palemonas-Kauno oro uostas, Klaipėda-Pagėgiai ir Kaunas-Marijampolė-Lenkijos siena. Pastarąjį ruožą, kuriame šiuo metu vyksta projekto „Rail Baltica“ darbai, siūloma žymėti ne kaip planuojamą, o jau esamą TEN-T jungtį.
Kiti siūlomi TEN-T infrastruktūros objektai - tai kuriami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių viešieji logistikos centrai bei Kauno vidaus vandenų uostas prie Nemuno.
Lietuvos siūlymus dėl TEN-T plėtros Briuselyje vykusiame Europos Komisijos ir Lietuvos atstovų dvišaliame posėdyje pristatė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Europos Komisija, planuodama naująjį TEN-T tinklą, svarsto ir jo išorinės kaimynystės politiką, kad ES fizinės sienos kuo mažiau ribotų žmonių ir prekių judėjimą. Lietuva siekia, kad rytinės ES kaimynės - Baltarusija, Ukraina ir Rusija - jau dabar būtų įtrauktos į TEN-T gaires kaip sudėtinė bendros Europos transporto tinklo dalis, o jų transporto tinklai būtų atvaizduoti atitinkamuose žemėlapiuose. Kuriant platesnį Europos transporto tinklą, Lietuva siūlo panaudoti naujai sukurtą instrumentą - Šiaurės matmens transporto ir logistikos partnerystę.
Teikdama savo pasiūlymus, Lietuva taip pat pabrėžia Rytų-Vakarų transporto jungčių svarbą ir siekia, kad jos atsispindėtų naujojo TEN-T tinklo planuose.