Pareigūnų teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pavyko
60 proc. sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių - iki 92
žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų 2010-aisiais.
Prisidedant prie Pasaulinės saugaus eismo dekados plano, norima
iki 2020 metų žuvusiųjų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų,
sumažinti iki 60.
Pernai šalies keliuose žuvo apie 300 žmonių, arba beveik
keturis kartus mažiau nei 1992 metais. Tačiau skaičiai, kiek
gyvybių avarijos nusinešė per keturis šių metų mėnesius, vis
dar kelia nerimą, sako Lietuvos kelių policijos tarnybos
viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
„Šių metų pirmieji praėję keturi
mėnesiai vis dėlto rodo, kad eismo įvykių skaičius mažėja,
sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius mažėja, eismo įvykių,
sukeltų neblaivių vairuotojų, taip pat mažėja, bet pagrindinis
rodiklis, kuris apibūdina valstybės požiūrį į saugų eismą -
žuvusių eismo dalyvių, preliminariais duomenimis, penkiais
žmonėmis daugiau nei pernai“, - trečiadienį surengtoje spaudos
konferencijoje teigė komisaras.
G.Aliksandravičius atkreipė dėmesį, kad didžiausia
žuvusiųjų dalies - pėstieji: iš 82 šiemet keliuose užgesusių
gyvybių pėsčiųjų buvo 36. Dauguma jų žuvo tamsiu paros metu.
„Ši eismo dalyvių grupė mažiausiai apsaugota, mažiausiai
saugo save. (...) Jie nematomi tamsoje - vairuotojai kartais pastebi
pėstįjį, kai jis jau būna pervažiuotas ar parmuštas“, - kalbėjo
jis.
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas sako, kad
dažniausiai eismo nelaimės gyvybes nusineša tuomet, kai į jas
patenka nesaugūs, netvarkingi, per 20 metų senumo automobiliai.
Ketinama imtis priemonių atnaujinti automobilių parką. Pasak
R.Vaštako, svarstoma, ar tai geriau padaryti mokestinėmis
priemonėmis, ar nemokestinėmis. Šiuo metu tai svarsto speciali
darbo grupė dėl automobilių amžiaus ir skaičiaus reguliavimo
valstybėje, kuri iki birželio turi pateikti pasiūlymus susisiekimo
ministrui.
„Susiduriame ir aiškiais interesais: asociacijos, prekiaujančios
naujais automobiliais, nori, kad nebūtų senų. Yra, kurios senais
prekiauja - nori, kad pirktų tuos“, - kalbėjo viceministras.
Be to, siekiant mažinti žuvusiųjų skaičių, kartu su
Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis įstaigomis ketinama
intensyviau šviesti gyventojus, ypač moksleivius, apie saugų
eismą, giliau analizuoti gyvybes nusinešančių avarijų
priežastis, ypač vykstančių avaringuose ruožuose.
„Išgyvenamumas po eismo įvykių - viena iš tų problemų, kuri
mus stipriai jaudina. Su policija deriname (...) metodikas, kitus
veiksmus, kad iš kiekvieno autoįvykio būtų galima gauti
informaciją ir daryti prevenciją, kad jų nebūtų ar būtų ne
tokie skaudūs“, - sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius
Klišonis.
Pasak jo, išgyvenimo po avarijų galimybę mažina ir tai, kad
greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą ne visada gali atskubėti
laiku: tam esą trukdo retas gyventojų išsidėstymas, atskiros eismo
juostos didžiuosiuose miestuose.