Policijos duomenimis, per penkis mėnesius šiemet, palyginti su
tuo pačiu laikotarpiu pernai, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo
žmonės, sostinėje padaugėjo beveik ketvirtadaliu, žuvusiųjų -
per pusę, sužeistųjų - aštuntadaliu.
Gegužę užfiksuotos 62 avarijos, pernai gegužę jų buvo beveik
perpus mažiau - 35. Tą mėnesį sostinėje žuvo keturi žmonės
(pernai vienas), sužeisti 72 žmonės (pernai 41). Konstatuota, kad
labai padaugėjo nedrausmingų vairuotojų.
Reaguodama į blogėjančius rodiklius policija sostinėje
rengiasi vykdyti dažnesnes prevencines akcijas.
Susisiekimo ministerijoje ketvirtadienį tartasi, ką daryti, kad
avarijų, žuvusiųjų ir sužeistų žmonių skaičius vėl pradėtų
mažėti.
Pasak Susisiekimo ministerijos pranešimo, posėdžio metu
paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybė, kaip ir dauguma kitų Lietuvos
miestų, neturi nuolat atnaujinimo avaringų ruožų ar juodųjų
dėmių žemėlapio.
„Kai tiksliai nežinai avaringiausių gatvių ir priežasčių,
dėl kurių įvyksta eismo įvykiai, sunku kompleksiškai spręsti
eismo saugumo problemas, planuoti darbus“, - komentavo susisiekimo
viceministras Rimvydas Vaštakas.
Dar viena problema - dauguma Vilniuje pastatytų greičio
matuoklių neveikia, o ir užfiksavus eismo pažeidimą vairuotojai
dažnai lieka nenubausti.
Ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, policijos ir eismo
saugumo atstovai sutarė artimiausiu metu parengti konkrečius
siūlymus ar priemones, kurios padėtų pagerinti eismo saugumą
mieste.
Susisiekimo ministerija eismo organizavimo problemas artimiausiu
metu žada aptarti ir su kitų Lietuvos savivaldybių atstovais. Šių
metų pradžioje žuvusiųjų keliuose pastebimai padaugėjo Varėnos,
Elektrėnų, Trakų, Vilniaus, Kauno ir Molėtų rajonuose.
„Šiuo metu pastebima tokia tendencija: valstybinės reikšmės
keliuose situacija gerėja, tuo metu kai kurių savivaldybių
prižiūrimuose keliuose ar gatvėse ji negerėja arba prastėja“, -
sakė R.Vaštakas.