Metodai skiriasi, tačiau tikslas visais atvejais išlieka tas pats – pasirūpinti, kad vairuoti automobilį taptų taip brangu ir nepatogu, jog gyventojai ryžtųsi judėti padedami mažiau aplinkai kenksmingų alternatyvų.
Vienoje, Miunchene, Kopenhagoje bei dar kelete Senojo žemyno didmiesčių automobiliams užtvertos dešimtys gatvių, Paryžiuje ir Barselonoje vis didesnė dalis važiuojamosios kelio dalies transformuojama į dviračių takus, viešosios dviračių nuomos sistemos dėka gyventojams sudaromos itin palankios sąlygos naudotis dviratėmis transporto priemonėmis, Londono ir Stokholmo vairuotojai vien už tai, kad automobiliu įvažiuotų į miesto centrą verčiami mokėti milžiniškus transporto grūsčių mokesčius.
Per pastaruosius du dešimtmečius dešimtys Vokietijos miestų prisijungė prie nacionalinio aplinkosaugos zonų tinklo, kuriam priklausančiose teritorijose gali cirkuliuoti tik tos transporto priemonės, kurios išskiria labai mažą anglies dioksido kiekį.
Švaria aplinka suinteresuotuose Europos didmiesčiuose ir toliau statomi nauji prekybos centrai bei daugiaaukščiai gyvenamieji namai, tačiau greta įrengiamose automobilių stovėjimo aikštelėse transporto priemonėms statyti skirtų vietų skaičių reglamentuoja griežtos teisinės normos. Vis mažėja gatvių, kurių pakraščiuose vairuotojai gali nebaudžiami palikti automobilius.
Aplinkai nežalingų judėjimo būdų srityje besispecializuojančio Stenfordo universiteto vyresniojo inžinieriaus Lee Schipperio teigimu, net tie miestai, kurie praeityje garsėjo išskirtiniu automobilių eismo intensyvumu, pavyzdžiui, Miunchenas, pastaraisiais metais palaipsniui transformuojami į „pėsčiųjų rojų“.
Europos aplinkosaugos biuro Energijos ir transporto grupės vadovas Pederis Jensenas sakė tendenciją pritaikyti miestus patogiam vairavimui JAV visuomet buvus stipresnę nei Europoje. Anot jo, Senajame žemyne nuo seno daugiau dėmesio skiriama tam, kad miestai būtų patogūs gyventi ir mažiau užgriozdinti transporto priemonėmis.
Automobilių vairuotojų gyvenimo apsunkinimu sąžiningai rūpinasi Šveicarijos mieste Ciuriche įsikūręs Eismo kontrolės departamentas. Pastarojo iniciatyva mieste neseniai pasirūpinta papildoma šviesoforų linija, dėl kurios pastebimai pailgėjo įprastas ratuotos kelionės per miestą laikas bei pasunkėjo daugumos miesto vairuotojų emocinė būklė.
Uždarytos nestabdomą automobilių eismą mieste praeityje užtikrinusios požeminės pėsčiųjų perėjos. Lyg to nepakaktų, Ciuriche plečiamas ekologiškų tramvajų, kurių vairuotojams suteikiama galimybė reguliuoti šviesoforų signalus, tokiu būdu sulaikant automobilių srautą, tinklas.
Automobilių eismas neseniai uždraustas didžiojoje dalyje praeityje vieną judriausių miesto vietų greta Lowenplatz aikštės supančių kvartalų, o ten, kur jis vis dar nedraudžiamas, važiavimo greitis apribotas tiek, jog niekuomet nenutrūkstanti transporto priemonių virtinė slenka ne greičiau už vėžlį, dėl ko pėstieji gali ramiai kirsti gatvę kada ir kur panorėję pamiršę apie būtinybę naudotis pėsčiųjų perėjomis.
Su šypsena stebėdamas keletą per milžinišką dviratininkų ir pėsčiųjų srautą lėtai šliaužiančių automobilių vyriausiasis Ciuricho transporto kontrolierius Andy Fellmannas akcentavo būtinybę per artimiausius keletą metų pėstiesiems grąžinti didžiąją dalį miestų viešųjų erdvių.
Panašios iniciatyvos Jungtinėse Valstijose imtasi San Franciske, kur keletas didžiausios miesto gatvės – Market Street – atkarpų visiškai užtvertos automobilių eismui, tačiau šalyje, kurios didelė dalis gyventojų vis dar teigia neįsivaizduojantys visaverčio gyvenimo be nuosavo automobilio, San Francisko atvejis yra veikiau išimtis nei tendencija, sakė L.Schipperis.
Specialisto teigimu, eismo ribojimas Europos miestuose aktualesnis nei JAV: dauguma Senojo žemyno didmiesčių įkurti dar iki atsirandant automobiliams, gatvės juose pernelyg siauros ir nepritaikytos vairuoti, be to, Europos miestuose geriau išvystytos viešojo transporto sistemos ir daugiau nei dvigubai brangesni degalai.
Verta prisiminti ir tai, kad Europos Sąjunga, apimanti didžiąją dalį žemyno valstybių, yra ratifikavusi Kioto protokolą ir prisiėmusi įsipareigojimą sumažinti į aplinką patenkantį anglies dioksido kiekį - anksčiau minėtas paktas niekuomet nebuvo ratifikuotas JAV.
Planetos mastu automobilių išmetamų teršalų kiekis nepaliaujamai auga, maždaug pusė teršalų į aplinką patenka iš privačių automobilių. Svarbiausia eismo reformų Europoje paskata – užtikrinti gryną orą ir daugiau erdvės miestuose – Los Andželo savivaldai turėtų būti aktuali ne mažiau nei Vienos.
Niujorke įsikūrusio Transporto ir plėtros politikos instituto, suinteresuoto automobilių išmetamų teršalų kiekio mažinimu miestuose, pasaulinės rinkos analitikas Michaelis Kodranskis sakė Europą kažkada buvus toje pat trajektorijoje kaip ir Jungtinės Valstijos – vis daugiau žmonių įsigydavo vis daugiau automobilių. Visgi, pasak jo, per pastaruosius dešimt metų būta svarbių permainų, kurios atsispindi tiek europiečių mąstyme, tiek griežtoje politikoje.
52-ejų metų šveicarų kilmės draudimo brokeris Hansas Von Mattas pasakojo neseniai pardavęs automobilį ir po daugiau nei dviejų dešimčių metų nuosavos transporto priemonės vairavimo atradęs alternatyvių būdų nuvykti iš taško A į tašką B. vyriškis teigia važinėjantis viešuoju transportu, dviračiu, ilgesnėms kelionėms už miesto ribų į viešuoju transportu sunkiai pasiekiamas vietas, pasak jo, kartais tenka nuomotis automobilį.
Žinoma, jog per pastaruosius dešimt metų nuosavos transporto priemonės neturinčių gyvenamųjų namų savininkų Šveicarijoje padaugėjo beveik dvigubai, statistika taip pat liudija, jog automobilių savininkai vis rečiau sėda prie nuosavos transporto priemonės vairo. Rankos mostu rodydamas į Limmatquai, jaukių kavinių pilną pėsčiųjų zoną paupyje, vietoje kurios kažkada driekėsi judri dviejų juostų gatvė, H.Von Mattas tvirtino prisimenąs, kiek daug gyventojų buvo nepatenkinti miesto valdžios sprendimu atiduoti paupį pėstiesiems, tačiau, pasak jo, žmonės veikiai priprato, ir dabar yra labai laimingi.
Neseniai paskelbta, jog 91 proc. Šveicarijos parlamento narių į darbo vietą atvyksta tramvajumi.
Nepasitenkinimo, tiesa, vis dar esama. Prašmatnaus automobilio vairuotojas konsultantu dirbantis Thomas Ricklis skundėsi, jog daugybė miesto atkarpų, kuriose leidžiama važiuoti vos 20-30 kilometrų per valandą greičiau, nepaprastai erzina ir verčia jaustis tiesiog beviltiškai.
Miestų planuotojai pritaria transporto priemonių srauto augimą esant nepageidaujamą bet kuriame šiuolaikiškame mieste. A.Fellmannas pasakojo paskaičiavęs, jog vienam automobilį vairuojančiam asmeniui vidutiniškai tenka daugiau nei 115 kubinių metrų Ciuricho miesto erdvės, vienam pėsčiajam – vos trys kubiniai metrai. Anot jo, pastarasis faktas liudija, kiek neteisinga pėsčiųjų atžvilgiu yra vairuoti nuosavą transporto priemonę.
Tuo atveju, jei Europoje nebūtų imamasi griežtų eismo reformų, daugelis miestų greičiausiai taptų nepajėgūs įgyvendinti vis griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos aplinkos užterštumą reglamentuojančių normų. Transporto ir plėtros politikos instituto atstovo M.Kodranskio teigimu, transporto tarša daugelyje JAV miestų yra gerokai didesnė nei leidžiama vietinės reikšmės Švarios aplinkos akto, tačiau pastarąjį faktą amerikiečiai priima kaip kažką, su kuo neįmanoma kovoti, taip elgtis čia įprasta.
Priversti vairuotojus atsisakyti nuosavų transporto priemonių yra nelengva užduotis, kurios pirmuoju vykdymo etapu turėtų būti patikimos viešojo transporto sistemos užtikrinimas – tik tuomet rekomenduojama imtis kitų priemonių. Viena populiariausių įstatyminių strategijų – tikslingai komplikuoti automobilio pastatymą. M. Kodranskis pastebi, jog JAV automobiliai statomi bet kur, tuo tarpu Europos miestuose vietų, kuriose galima pastatyti transporto priemonę, vis mažėja, be to, palikti automobilį darosi vis brangiau.
Transporto politikos permainas Europoje M. Kodranskis analizuoja neseniai paviešintame pranešime, pavadintame „Automobilių statymo pasikeitimai Europoje“.
Neseniai Ciuriche įrengta pasivaikščiojimų alėja „Sihl City“ užima tris kartus didesnį plotą nei „Anlantic Mall“ alėja Brukline, tačiau vietų, skirtų automobiliams statyti, „Sihl City“ yra daugiau nei dvigubai mažiau. M.Kodranskio teigimu, daugiau nei du trečdaliai „Sihl City“ lankytojų atvyksta viešuoju transportu.
Kopenhagoje gyvenantis Europos aplinkosaugos biuro darbuotojas P.Jensenas pasakojo greta jo darbo vietos esant per pusantro šimto vietų, skirtų palikti dviračiams, ir vos vieną, skirtą palikti automobiliui, kuria naudotis leidžiama tik neįgaliesiems.
Daugelis Europos pastatų kodeksų numato maksimalų prie naujai statomo pastato įrengiamų automobilių statymo vietų skaičių, kurio neleidžiama viršyti.
Amerikiečių kodeksų nuostatos – priešingai – nurodo minimalų vietų, skirtų automobiliams statyti skaičių, privalomą greta kiekvieno naujai statomo pastato bei griežtas sankcijas už normos nepaisymą. Pavyzdžiui, statant naujus daugiabučių kompleksus Denveryje aštuoni apatiniai kiekvieno namo aukštai skirti automobiliams statyti. M.Kodranskis piktinasi, jog tuomet, kai nuosavos transporto priemonės tampa pernelyg lengvai pasiekiamos, žmonės nejaučia jokios paskatos naudotis viešuoju transportu.
Mero Michaelio R.Bloombergo iniciatyva pėsčiųjų zonomis neseniai paverstos kelios centrinės Niujorko teritorijos, visgi, tai - tik menkniekis, turint omenyje faktą, jog daugelis Europos miestų automobilių eismui užtvėrė ištisus kvartalus. Vieno prekybos centro Ciuriche savininkai pasakojo nerimavę, jog užtvėrus eismui greta parduotuvės esančią teritoriją pastebimai sumažės apyvarta, visgi, būgštavimai pasirodė esantys nepagrįsti, nes ten, kur anksčiau važinėjo automobiliai, pėsčiųjų eismas išaugo daugiau nei trečdaliu, pasakojo A.Fellmannas.
Gausiai palaikant politikams bei miesto gyventojams Ciuriche tęsiamos eismo reformos: artimiausiu metu numatoma tiek trumpinti vairuotojams skirto žalio šviesoforo signalo bei ilginti raudono signalo laiką, kad pėstiesiems prie perėjos netektų laukti ilgiau nei dvidešimties sekundžių. Vienas miesto pareigūnų Pio Marzolinis pasakojo daugelyje užsienio valstybių dažnai liekąs suerzintas būtinybės ilgą laiką rymoti prie perėjos laukiant žalio šviesoforo signalo. Nuostata, jog žmogus vertas mažiau nei automobilis, man nepriimtina, patikino.