Tai paaiškėjo po rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ tinklalapio Autoledi.lt užsakymu birželio mėnesį atlikos apklausos internete. Kurioje Lietuvos gyventojų teirautasi, kokius KET pažeidimus jie daro ir kodėl. Apklausoje dalyvavo 1505 Lietuvos gyventojai, kurių amžius - 18-75 metai.
Lietuvos pėstieji nesisaugo
„Apklausos rezultatai parodė, kad patys pėstieji nesisaugo ir darydami pažeidimus randa kaip save pateisinti. Dažniausias KET pažeidimas, kurį daro Lietuvos pėstieji, – važiuojamosios kelio dalies perėjimas tam neskirtoje vietoje. Beveik du trečdaliai (68 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų prisipažino darantys šį pažeidimą, – pasakoja tyrimą atlikusios bendrovės vadovas A. Norkevičius.
Paklausti, kodėl tai daro, du trečdaliai atsakė, kad perėja būna toli arba jos apskritai nėra, tiek pat šį pažeidimą darančiųjų teigė, kad tuo metu nevažiuoja automobiliai, o 41 proc. paaiškino, kad skuba.“
Trečdalis respondentų tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui nesegi atšvaito ar neturi kito šviesą atspindinčio daikto (liemenės ar žibinto). Dažniausias šio pažeidimo paaiškinimas – tiesiog neturi tokio daikto arba retai vaikšto tamsiu paros metu, o trečdalis šį pažeidimą darančiųjų pamiršta atšvaitą prisisegti. Penktadalis apklaustųjų pereina važiuojamąją kelio dalį degant raudonam šviesoforo signalui. 82 proc. jų teigia, kad nėra automobilių, du trečdaliai tai paaiškina skubėjimu.
Tik 20 proc. visų apklaustųjų kaip pėstieji nedaro KET pažeidimų.
Vairuotojai pažeidžia KET, nes dažniausiai jiems rūpi tik savi interesai
„Kaip ir anksčiau atliktos apklausos, ši apklausa patvirtino, kad dažniausi vairuojančiųjų KET pažeidimai išlieka greičio viršijimas ir kalbėjimas telefonu, – teigia A. Norkevičius.
Net pusė vairuojančiųjų viršija greitį ir šiek tiek mažiau nei pusė kalba mobiliuoju telefonu. Greitis dažniausiai viršijamas, nes vairuotojai tiesiog skuba (taip paaiškina pusė darančiųjų šį pažeidimą) arba pasitiki savo jėgomis ir vairavimo įgūdžiais (41 proc. darančiųjų šį pažeidimą).
Telefonu dažniausiai kalbama, nes neturima laisvųjų rankų įrangos (pusė darančiųjų šį pažeidimą) ir manoma, kad tai niekam nekenkia (penktadalis darančiųjų šį pažeidimą)“, – teigia tyrimą atlikusios bendrovės vadovas.
Greitį viršijantieji taip pat mano, kad tai darydami niekam nekenkia arba viršija nedaug, kiti nežiūri į spidometro rodmenis. Be to, greitį viršija dažniau vyrai (net 59 proc.), o moterų – 36 proc.
Kalbėjimas telefonu penktadaliui šį pažeidimą darančiųjų yra tiesiog įprotis, o dešimtadalis mano, kad tai nėra rimtas pažeidimas ir tiek pat mano, kad taip darydami niekam nekenkia arba kad tai nekelia pavojaus. Taip pat kalbėtojai telefonu paaiškino, kad skambinti tai tinkamiausia proga dėl laiko stokos, o kiti teigė, kad telefonu prie vairo kalba nedaug.
Šiuos KET pažeidimus dažniausiai daro vairuotojai
Pažeidimas*
Atsakė iš vairuojančių respondentų
Viršija greitį
48 proc.
Kalba mobiliuoju telefonu
44 proc.
Neprisisega saugos diržo
10 proc.
Nerodo posūkių signalo persirikiuodami arba sukdami
9 proc.
Stato automobilį neleistinoje vietoje
6 proc.
Nepraleidžia pėsčiųjų
5 proc.
Nepaiso kelio ženklų
4 proc.
Sėda prie vairo neblaivūs
3 proc.
Vairuodami nedaro KET pažeidimų
28 proc.
Dviratininkams važiuoti saugiai ne visuomet yra tinkamų sąlygų
„Respondentų atsakymai rodo, kad Lietuvoje dviratininkams važinėti saugiai dar ne visur yra tinkamų sąlygų, – teigia A. Norkevičius. – Paklausti, ar važinėja dviračių taku, 59 proc. atsakė, kad visuomet, jei toks yra. Trečdalis atsakė, kad ten, kur važinėja, iš viso nėra dviračių takų. Be to, dviratininkai ne visi dėvi šviesą atspindinčius elementus ar liemenę, o šalmas, nors ir neprivalomas suaugusiesiems, nevėdimas, nes nesuvokiama jo svarba arba daugiau nerimaujama dėl to, kaip tai atrodys iš šalies.“
40 proc. važinėjančiųjų dviračiu dėvi šviesą atspindinčią liemenę (segi šviesą atspindinčius elementus), o trečdalis nenaudoja šviesą atspindinčios liemenės ar elementų, nes tokių daiktų neturi. Kiti tokių priemonių nenaudoja, nes pamiršta prisisegti arba nesupranta, kuo jie gali būti naudingi. Yra ir tokių, kuriems šios priemonės trukdo. Kiti neprisisega, nes nevažinėja tamsiu paros metu arba nevažinėja gatvėmis.
Nors šalmo dėvėjimas važiuojant dviračiu – tik rekomenduotinas, šalmą visuomet dėvi tik 8 proc. dviračiu važinėjančių respondentų. Trečdalis jų nedėvi šalmo, nes nepatogu, o dešimtadalis važinėja be šalmo, nes nežino, kuo jis gali būti naudingas. Taip pat dešimtadalis teigė, kad nedėvi šalmo, nes jis per brangus. Kiti atsakė, kad tiesiog šalmo neturi arba važinėja nejudriomis gatvėmis.
Vaikus automobilių kėdutėse veža dauguma
E. Kestenienė tvirtina, kad yra labai daug suaugusiųjų, nesuvokiančių neteisingai prisegto (arba visai neprisegto) vaiko vežiojimo automobilyje grėsmės.
„Lietuviai vis dar nepaiso KET, nurodančių, kaip saugiai automobilyje vežti vaikus. Tai būtų galima paaiškinti ir atsakomybės stoka. Juk vaikas – potenciali auka, galinti smarkiai nukentėti net ir vos stabtelėjus, – teigia E. Kestenienė. – Bet tie patys tėvai, nenaudojantys saugos kėdučių, manau, žiemą neleidžia pusnuogių vaikų į lauką (gal sušals, o gal ne), neleidžia žaisti su ugnimi (gal apdegs, o gal ir ne).“
Pagal KET saugos kėdutes būtina naudoti iki 3 metų. Tačiau net ir šio amžiaus vaikai ne visuomet vežami automobilinėse kėdutėse. Vaikus iki vienų metų saugos kėdutėse veža 86 proc. šio amžiaus vaikus turinčių tėvų, o 1–3 metų vaikus turinčių tėvų 91 proc. Kiti mano, kad automobilinės kėdutės nereikia.
39 proc. 4–6 metų amžiaus vaikus auginančių tėvų visuomet sodina vaikus į vaikiškas saugos kėdutes, o 7–12 metų – penktadalis.
„Vežti vaiką be saugos kėdutės ar prisegtą nepritaikytu diržu tokia pat rizika: gal nukentės, o gal ne, – teigia E. Kestenienė. – Tačiau visiems pravartu nepamiršti paprasto dalyko: įvykus nelaimei, laiko atgal nepasuksite“.