Šitoks kliūčių ruožas yra pačiame miesto centre, priešais Mokytojų namus. Kliuvinius apeiti pėstieji gali dviem būdais: arba bandyti spraustis pro stulpus ir purvinas šiukšliadėžes arba žengti į dviratininkų zoną. Tačiau pasirinkus antrąją išeitį rūstinami dviratininkai, kuriems kelionėje senamiesčiu tenka brautis pro miestiečių minią.
„Žinome tą vietą, deja, nieko geresnio negalime pasiūlyti. Žiūrėjome ar yra kita galimybė, tačiau jos nėra. Bloga ten vieta, tikrai bloga“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto laikinasis direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis.
A.Šešelgis sutinka – vieta senamiestyje ne pati geriausia. Tačiau, anot jo, yra laikomasi taisyklių, todėl dviračių zoną žyminti juosta yra brėžiama standartinio pločio – nesvarbu siaurame senamiestyje ar kitose miesto vietose.
Ar dviračių juostą žymėti važiuojamojoje kelio dalyje, anot A.Šešelgio, yra saugumo klausimas: „Aš apskritai labai atsargus kalbėdamas apie dviratininką gatvėje. Todėl, kad tai neadekvati transporto priemonė. Dviratininkas nėra apsaugotas – gali jį užkliudyti tik veidrodėliu, tačiau pasekmės bus labai liūdnos. Pėstieji geriau sutaria su dviratininkais nei su automobiliais. Bandome teisintis tuo, kad kitoje gatvės pusėje yra šaligatvis kuriuo galima eiti “, – išeitį siūlė A.Šešelgis.
Takus tikrino ir valdininkai
Penktadienį vykusiame dviračių žygyje po sostinę, A.Šešelgis kartu su Vilniaus meru ir kitais savivaldybės darbuotojais patikrino situaciją mieste. Jo teigimu, situacija prie Vilniaus mokytojų namų turėtų būti pagerinta jau kitą savaitę – bus išmontuoti ne vietoje stovintys reklaminiai ir laikraščių stendai.
„Tenka senamiestį dalinti tarp pėsčiųjų, automobilių ir dviratininkų. Taip ir iškyla konfliktinės situacijos, kai norima didesnių lengvatų“, – dviračiu po Vilniaus centrą pasivėžinęs kalbėjo A.Šešelgis.
Siūlo važinėtis savaitgalį
Dviračių trasas Vilniaus mieste projektavo Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Jos vadovas Justinas Kulikauskas dviračių takais siūlo važinėtis šeštadieniais: „Kai tų žmonių neypatingai daug, tai gali ir pravažiuoti toje vietoje. Kodėl neparodyti, kad tokia galimybė yra?“, – klausė J.Kulakauskas.
„Vilniaus plano“ vadovas sutiko, kad vieningos tvarkos sostinėje nėra ir ją pavadino „iškandžiota sistema“. Pasak J.Kulakausko, tai ir kultūros klausimas: „Jeigu žmonės supranta, kad yra ne vieni senamiestyje tai ir praleidžia dviratininką. Gal nebūsime kaip švedai? Jeigu užlipi ant dviračių tako, tai kaip kala į nugarą iš alkūnės, vos nenukrenti“, – sakė J.Kulakauskas.
Vilnietis Aurimas žvelgdamas į dviračių taką negailėjo karčių žodžių: „Kaip galima šias nubrėžtas baltas linijas vadinti dviračiu taku? Čia ne dviračių takas, o pornografija viduryje šaligatvio padaryta. Tiesa, anksčiau buvo dar gražiau – dabar linijos ties posūkiu praplatintos, nes anksčiau net fiziškai nebuvo įmanoma tilpti. Tačiau praeiviams vietos buvo“, – prisiminė vilnietis.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė minėjo, kad žvelgiant iš šalies, Vilniaus gyventojai dar nesuvokia dviračių takų paskirties. Anot jos, egzistuoja tokios idėjos, kad dviračių takuose būtų specialios zonos poilsiui. Taip pat norima, kad trasos tarnautų žiemos metu ir jomis galėtų šliuožti slidininkai.
„Mūsų norai ir idėjos yra geros, tačiau jas sunku pritaikyti“, – apgailestavo R.Rudukienė.
Taisyklių nepažeisti - sunku
Dviračių zonos nepaisančius ir ja laisvai žingsniuojančius praeivius gali sudrausminti policija. Todėl tokios vietos kaip prie Vilniaus mokytojų namų, kai eiti pėsčiųjų taku beveik neįmanoma – nebloga vieta pažeidėjų gaudymui.
A.Šešelgis piktinasi, jeigu probleminėmis vietomis senamiestyje naudotųsi pareigūnai: „Galų gale yra protingumo ir žmogiškumo principai. Tai nėra piktybiniai dalykai. Sudrausminti aišku gali, tačiau nežinau, yra ir svarbesnių dalykų“.