Tiesa, ir rugpjūčio 13-14 dienomis Zarasuose vyksiantis „300 ežerų“ ralis irgi išsiskiria gera organizacija ir dalyvių gausa.
Tačiau pagrindinis skirtumas - asmeniniai estų ralio organizatorių ryšiai ir gerai parinktas varžybų laikas, leidžiantys sukviesti į lenktynes ne tik pačius greičiausius Baltijos šalių sportininkus. Į šį ralį noriai važiuoja ir tie lenktynininkai, kuriems jis tampa gera repeticija prieš liepos pabaigoje vyksiantį pasaulio ralio čempionato etapą Suomijoje.
Todėl automobilių parkas ir dalyvių pavardės gerokai viršija įprastus Estijos ralio čempionato etapo „standartus“. Technikos paradas nepadarytų gėdos bet kuriam Europos ralio čempionato etapui: ne tik 5 skirtingi WRC automobiliai, bet ir tuzinas S2000 klasės bolidų: „Ford Fiesta“, „Peugeot 207“, „Škoda Fabia“.
Dalyvių geografija taip pat daro įspūdį: trasose kovoja Estijos, Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Rusijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Švedijos, Norvegijos, Ukrainos, Airijos, Anglijos, Austrijos pilietybes turintys sportininkai.
Tai neturėtų kelti nuostabos, žinant, kad „auto24 Rally Estonia“ idėjinis vadovas yra žinomiausias estų lenktynininkas Markko Martinas, o varžybų direktorius - ne ką mažiau žinomas sportininkas Urmo Aava.
„Labai gaila, kad į mūsų ralį negalėjo atvykti gamyklinė „Mini WRC“ komanda su Krisu Meeku priešakyje. Vien šios komandos reikalams ir visų detalių suderinimui sugaišau pusmetį“, - portalui lrytas.lt
prisipažino U.Aava.
Kalbėdamas su lrytas.lt žurnalistu jis primygtinai prašė pasakyti kokių organizacinių trūkumų įžvelgiu, kas yra blogai ir ką galima gerinti. „Kas yra gerai, mes ir patys žinome. Tačiau kiekviena racionali kritinė pastaba yra vertingesnė“, - aiškino jis.
Įpusėjus antrajai ralio dienai paklaustas, kurioje vietoje būtų dabar sėdėdamas prie lenktyninio automobilio vairo, U.Aava kiek susimąstė. „Manau, jeigu važiuočiau „Citroen C4 WRC“ kovočiau su M.Martinu, bet vargu ar pavyčiau M.Ostbergą“, - atsakė jis.
Tuo metu lenktynėse pirmavo norvegas M.Ostbergas („Ford Fiesta WRC“, o legendinis M.Martinas („Ford Focus WRC“) turėjo problemų ir kovodamas dėl antros vietos su jaunesniu tautiečiu G.Grossu („Ford Focus WRC“).
„Argi gali taip būti, kad M.Martinas nekontroliuoja situacijos? Iš šalies susidaro įspūdis, kad jis tik laukia patogaus momento aplenkti abu varžovus ir iškovoti pirmą vietą“, - nusistebėjau.
„Patikėk manimi, aš M.Martiną gerai pažįstu, jis tikrai nemėgsta nieko praleisti į priekį ir ši situacija jam nėra patogi“, - paaiškino U.Aava.
Kaip paaiškėjo pasibaigus varžyboms, jis buvo teisus: norvegas, važiuodamas naujesnės kartos „Fiesta WRC“ buvo 24 sekundėmis greitesnis už seno modelio „Focus WRC“ vairavusį estą.
Visas dvi ralio dienas viena didžiausių Estijos radijo stočių „SkyPlus“ tiesiogiai transliavo varžybų eigą. Todėl radijo aparatas tapo geriausiu pagalbininku net gūdžiausiame miške - vos tik ekipažas finišuoja, iš karto paskelbiamas jo laikas.
Smagiausia, kad informacija buvo pateikiama ne tik estų, bet ir anglų kalba. Tad užsieniečiai žiūrovai (itin daug buvo privažiavę latvių), nesijautė nuskriausti.
Skirtingai nei Lietuvoje, kur kiekvienas ralio žiūrovas verčiau bėgs puskilometrį aplinkui nei pirks ralio bilietą, estai ralio pasus, kainuojančius 15 eurų (apie 50 litų) pirko noriai. Jiems tai - savaime suprantamas ir neatsiejamas ralio dalykas.
Nors šalia įdomesnių greičio ruožų ir didesnių tramplinų buvo prekiaujama alumi ir sidru, nekrito į akis kiekis padauginusių alkoholio. Bent jau trasos apsauginiai papildomo darbo dėl įkaušusių žiūrovų neturėjo.
Pasibaigus raliui ir apdovanojus nugalėtojus, prasidėjo koncertas, kuriuo tradiciškai baigiamas šis ralis.
„Koks gi ralis be koncerto ir „afterparty“ pobūvio naktiniame klube - tai irgi neatsiejam ralio dalis“ - aiškino pažįstami estai, pasukę vieno dviejų nedideliame Otepaa miestelyje esančių naktinių klubų link.