„Tokių aferistų nestigo ir anksčiau, tačiau pastebėjome, jog jų kiekis itin išaugo pastarąjį pusmetį“, - sako bendrovės „Autoekspertų grupė“ direktorius Egidijus Miškeliūnas.
„Kabliukus“ nesunku atpažinti
Tarp gausybės parduodamų automobilių skelbimų tokius „kabliukus“ naivuoliams atpažinti nėra sunku: juos nurodoma nerealiai maža kaina, nedidelė rida ir puiki mašinos būklė.
Paprastai pardavėjai yra užsieniečiai lengvai įsimenamais vardais (Tonis, Paulas, Michaelis), o nurodomas mobilaus telefono numeris - neteisingu kodu arba tiesiog pernelyg ilgas.
Tad susisiekti su mašinos pardavėju telefonu nėra galimybės. Tenka bendrauti tik elektroniniu paštu. Paaiškėja, kad dauguma jų gyvena Didžiojoje Britanijoje.
Kitas aferistų požymis yra tas, kad mašiną paprastai parduoda privatus asmuo, o ne naudotais automobiliais užsiimanti bendrovė.
Svarbiausia apgavikų sąlyga - jie būtinai nori grynųjų. Tad prašo kuo greičiau pervesti užstatą - bent 30 procentų mašinos kainos. Be to, primygtinai nurodoma, kad reikia pervesti tik grynus pinigus per
populiariausią tokios paslaugos tiekėją, bendrovę „Western Union“.
Pervedus trečdalį pinigų scenarijus gali būti dvejopas: arba sukčiai dingsta kaip į vandenį, arba toliau bendrauja su pirkėju, siekdami išpešti dar daugiau pinigų. Finalas - vienodas: nei automobilio, nei pinigų.
„Elektroniniais laiškais bendraudami su pirkėju, tariami automobilio savininkai susikuria kuo įvairiausių legendų, dėl ko taip skubiai ir pigiai parduoda mašiną“, - aiškina E.Miškeliūnas.
Net modelis - ne tas
Viena populiarių legendų - tariamas automobilio pardavėjas dirba naftos perdirbimo įmonėje, jį netikėtai siunčia dirbti į kitoje šalyje esančią naftos gavybos platformą, tad mašiną reikia labai skubiai parduoti.
Kitas vaikinas, ieškojęs greito sportinio kupė, iš trijų skirtingų automobilių pardavėjų išgirdo tą pačią pasaką - esą automobilį parduoda britas policininkas, kuriam teko dirbti Lietuvoje ir skubiai grįžti į gimtinę.
Tokie automobiliai parduodami nuo 30 iki 50 procentų pigiau nei reali jų rinkos kaina.
Beje, lrytas.lt korespondentas įsitikino, jog kai kurie „pardavėjai“ nesugeba net teisingai nurodyti parduodamo automobilio modelio. Štai, skelbime apie už 35 tūkstančius litų parduodamą 2009 metų dyzelinį hečbeką „Mini Cooper D“, nuotraukoje - kabrioletas „Mini Cooper S“.
Svarbiausia - nesiųsti grynųjų
„Prašymas pervesti grynuosius yra pats tikriausias aferistų požymis“, - įsitikinęs Darius Zasas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos skyriaus viršininkas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų skyriaus pareigūnai aiškino, kad tokie internetiniai sukčiavimai vyksta bangomis: tai pakyla, tai vėl atslūgsta.
„Prieš porą metų aferistai siūlė pusvelčiui įsigyti brangius, greitus, galingus automobilius, dabar atėjo taupesnių, dyzelinių modelių eilė“, - sakė pavardės nenorėjęs skelbti kriminalistas.
Dar vienas kriminalisto pastebėjimas - vengdami palikti bet kokius savo kontaktus ir sąskaitų numerius, apgavikai skelbimus paprastai deda į nemokamus skelbimų portalus (pavyzdžiui, „Autogidas.lt“), tačiau vengia mokamų portalų („Autoplius.lt“).
Jis atvirai stebėjosi kai kurių pirkėjų naivumu: „Susigundyti visiškai nerealiai maža kaina ir mokėti grynais nematęs nei mašinos, nei pardavėjo gali tik visiškas bukaprotis“.
Galbūt todėl į policiją kreipiasi labai nedaug nukentėjusių nuo tokio tipo aferistų - daugeliui tiesiog gėda prisipažinti, kad buvo taip primityviai buvo apmulkinti.
Svarbu išsaugoti visus kontaktus
Jeigu jau pakliuvote į tokias aferistų pinkles, reikia kreiptis į teritorinį policijos komisariatą pagal gyvenamąją vietą.
„Svarbu išsaugoti kuo daugiau aferistų kontaktų: susirašinėjimą, elektroninio pašto adresus, tinklapius, sąskaitas ir visą kitą“, - pataria D.Zasas. Jis stebėjosi, kaip žmonės nepagalvoja, kad turi būti bent jau banko sąskaitos numeris ir daug kitų įmonės ar asmens identifikaciją išduodančių dalykų.
Bet ar realu tikėtis, kad mūsų teisėsaugos pareigūnai sugebės grąžinti iš užsienio sukčių nugvelbtus pinigus? Juk pervedus grynus pinigus į kitam asmeniui, vėliau juos susigrąžinti labai sudėtinga.
„Tai priklauso ir nuo sukčių lygio. Yra daug būdų slėpti savo tapatybę internete, bet yra ne mažiau būdų ją atskleisti“, - gana abstrakčiai aiškino sukčiavimus elektroninėje erdvėje tiriantys pareigūnai.
Bet kuris, naudojantis prekyba internetu, žino, kad yra pakankamai saugių būtų įsigyti daiktų.
Pavyzdžiui, interneto aukcione e-bay iš tiesų gali įsigyti vertingų ir gana nebrangių dalykų. Tam naudojamos populiarios kredito kortelės „Visa“, „Mastercard“, taip pat atsiskaitymų sistema pay.pal ir kitos, bet niekada niekas neprašo siųsti grynųjų pinigų.