Mat iš 10 paskutiniuose bandymuose dalyvavusių modelių tik vienas negavo maksimalaus įvertinimo. Visi kiti surinko po 5 žvaigždutes, tarp jų net tie, kurie anksčiau tikrai negarsėjo saugumu. Kita vertus, ar gali būti viendai saugus „Audi A6“ ir „Chevrolet Aveo“?
Aukščiausius balus gavo „Audi A6“, BMW X3, „Chevrolet Aveo“,„Chevrolet Orlando“, „Citroen DS5“, „Hyundai i40“, „Opel Ampera“, „Volkswagen Golf Cabriolet“ ir „Volkswagen Jetta“.
Vienintelis modelis, šiuose bandymuose įvertintas 4 žvaigždutėmis, buvo „Kia Picanto“. Kaip atrodė silpniausio saugumo požiūriu automobilio bandymai - video siužetas.
Finansuoja 4 šalių vyriausybės
Nepriklausoma ir įtakingiausia "Euro NCAP" organizacija mašinų saugumo
bandymus vykdo nuo 1997 metų.
Šiuos bandymus finansuoja Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Švedijos vyriausybės. Pinigų srautus ir mašinų bandymus koordinuoja Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA).
Naujausių modelių mašinos daužomos tik sertifikuotuose bandymų
poligonuose TRL (Anglijoje), TNO (Olandijoje), UTAC (Prancūzijoje) ir BASt (Vokietijoje). Atskirų klasių ir dydžių automobilių saugumo
rezultatai skelbiami oficialiame tinklalapyje www.euroncap.com.
Kam reikia šių šalių vyriausybėms skirti milijonus eurų naujų mašinų bandymams? Tam, kad sutaupytų dar daugiau pinigų.
Kiek kainuoja gyvybė?
Mokslininkai paskaičiavo, kad Vakarų Europoje vieno žmogaus gimimas,
išauginimas, išmokslinimas, socialinės programos ir kitka valstybei
atsieina apie 1 milijoną eurų (3,45 milijono litų).
Į avarijas dažniausiai pakliūna 20 - 40 metų darbingi žmonės. Kiekvieno jų mirtis valstybės mąstu vertinama 1 milijono eurų praradimu.
O jeigu žmogus avarijos metu suluošinamas visam gyvenimui, jo slaugymui, priežiūrai, medikamentams išleidžiama dar didesnės pinigų sumos. Vienos mašinų daužymų sesijos biudžetas skaičiuojamas šimtais
tūkstančių ar net milijonais eurų.
Sudaužo po tris modelius
Paprastai vienu metu išbandomas kelių ar keliolikos modelių saugumas. O reikia mažiausiai trijų vienodų modelių: vienas skirtas priekinio susidūrimo, kitas - šoninio, trečias - smūgiui į stulpą bandymui.
Priekinio smūgio metu mašina trenkiama į deformuojamą barjerą 64 km/val. greičiu. Imituojant šoninį susidūrimą, į automobilio šoną 50 km/val. greičiu trenkiamas kitą mašiną imituojantis įrenginys, trečias automobilis reikalingas tam, kad ant specalios judančios platformos būtų trenkiams į galingą stulpą.
Prie vairo ir keleivio vietoje sėdinčio manekeno pritvirtinama daug daviklių, kurie fiksuoja "kūnų" patiriamas apkrovas ir sužalojimus.
Atlikus bandymus su minėtais automobiliais, ekspertai tyrinėja tiek mašinų sugadinimus, tiek juose pasodintų manekenų užfiksuotas "traumas".
Gamintojai prisitaikė
Nuo 2003 metų "Euro NCAP" dar patobulino bandymų tvarką. Buvo
patobulinti kai kurie manekenų mechanizamai ("šonkaulių", "nugaros" ir"pilvo"). Jie padidino manekeno jautrumą ir įgalino dar tiksliau nustatyti jėgas, veikiančias manekeną ir sužeidimus, kuriuos gali
patirti mašinoje sėdintys žmonės.
Tačiau ir automobilių gamintojai prisitaikė prie "Euro NCAP" testų: išanalizavę juos, sustiprino tuos automobilių elementus, kuriems bandymų metu tenka didžiausios smūgio jėgos. Tad pastaruoju metu vis daugiau automobilių gauna pačius aukščiausius įvertinimus.
Ne paslaptis, jog, žinodami šią situaciją, "Euro NCAP" vadovai artimiausiu metu ketina keisti ir sugriežtinti bandymų tvarką.