Dabar vairavimas Lietuvos keliuose praktiškai nesiskiria nuo važinėjimo nedideliame Anglijos mieste ir yra gerokai paprastesnis nei, pavyzdžiui, Italijoje ar Graikijoje.
„Nors mūsų vairuotojai vis dar turi savų keistenybių, yra nekantrūs, tačiau per pastarąjį dešimtmetį bent jau išmokome praleisti pėsčiuosius, kas iki šiol yra visiškai nesuprantama graikų vairuotojams“, – įsitikinęs keliautojas automobiliais Vitoldas Milius.
Visą Europą išmaišiusi geriausia 2010 metų šalies sportininkė, dviratininkė Simona Krupeckaitė taip pat mano, kad lietuviai vairuoja palyginti gerai ir saugiai. Tiesa, ji pastebėjo, kad įžūliau ne kiti važinėja Kauno gyventojai.
„Lietuvoje situacija yra tikrai gera. Yra nemažai šalių, kurių vairuotojai gerokai bjauriau važinėja“, – tvirtino S.Krupeckaitė.
Išaugome iš vystyklų?
V.Milius, buvęs žurnalo „Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius, jau nuo 1984 metų vairuojantis pačių įvairiausių modelių automobilius, tikrai turi su kuo palyginti Lietuvos vairuotojų kultūrą ir be reikalo nesimėto palyginimais.
Prieš metus jis vos per 11 parų vienas automobiliu sugebėjo nuvažiuoti iš Lisabonos (Portugalija) į Vladivostoką (Rusija). Be to, šiemet be sustojimo nakvynei apvažiavo Baltijos jūrą. O prieš dvejus metus vienui vienas automobiliu VAZ–2109 sugebėjo aplankyti visas 15 buvusios Sovietų Sąjungos sostines.
V.Miliaus manymu, mūsų šalies vairuotojai jau išaugo iš vystyklų, kuriuos dėvėjo iki šaliai atgaunant nepriklausomybę. Mat iki tol dauguma važinėdavo tik VAZ, „Moskvič“ ar „Volga“ automobiliais, kurie visi buvo varomi galiniais ratais ir techniniais parametrais pernelyg daug nesiskyrė.
Po nepriklausomybės mūsų žmonės galėjo rinktis pačios įvairiausios konstrukcijos, galingumo, dydžio ir markių automobilius.
„Natūralu, kad tuomet įsigijęs didesnį, galingesnį automobilį norėjo pasipuikuoti kelyje, parodyti savo pranašumą, tad važiuodavo įžūliai. Dabar tokia eismo kultūra liko Rusijoje, o mūsų visuomenė tapo gerokai sąmoningesnė“, – samprotavo jis.
„Atsivėrus sienoms ir atsiradus galimybei lietuviams važinėti po Vakarų Europą, jie iš ten parsiveža ne tik lauktuvių, bet ir mandagesnio vairavimo įpročius“, – jam antrino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Paklaustas, kokį vertinimą skirtų mūsų šalies vairuotojams, V.Milius atsakė, kad per vidurį tarp geriausiai jo vertinamos Vokietijos ir blogiausiai – Gruzijos.
Vaizdą gadina 10 procentų
Tiesa, draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis ne toks optimistas: „Mūsų statistika byloja, kad 2004 metais į avariją pakliūdavo vidutiniškai 4 vairuotojai iš 100, pernai – šeši.“
Tačiau preliminari draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ statistika rodo, kad dėl nekultūringo vairavimo įvyksta apie dešimtadalį užregistruojamų avarijų.
Tai tokie atvejai, kai vairuotojas aplenkęs staigiai stabdo arba bando „prispausti“ prie kelio atitvaro. Tokiais atvejais dažnai įvyksta susidūrimų, pasitaiko, kad avarijos siekiantis išvengti vairuotojas tiesiog nuvažiuoja nuo kelio. Vidutinis per avariją patiriamos žalos dydis pastaraisiais metais yra stabilus ir siekia 3–3,5 tūkst. litų.
R.Požėla taip pat mano, kad keliuose važinėja iki 10 proc. piktybinių pažeidėjų ir chuliganų, jie labiausiai ir gadina bendrą vaizdą.
„Vienas toks kelių chuliganas ne tik gadina bendrą įspūdį, bet ir piktybiškai provokuoja kitus eismo dalyvius“, – sakė jis.
Tačiau bendras vaizdas miestų gatvėse, anot pareigūno, yra tikrai geresnis nei prieš dešimtį ar daugiau metų.
Jau 13 metų veikiančios vairuotojų rengimo mokyklos „Dorkanas“ vadovas Audrius Stramkauskas mano, kad įtakos pagerėjusiam vairuotojų elgesiui keliuose ir gatvėse turi nuolatinė švietėjiška veikla, mokymas.
„Galbūt prie pagerėjusios kultūros keliuose prisidėjo ir tai, kad juose gerokai daugiau moterų. Per dešimtmetį labiausiai pasikeitė vyrų požiūris į vairuojančias moteris. Jos vairuoja šiek tiek atsargiau nei vyrai“, – sakė pašnekovas.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, vairuojančių moterų nuolat daugėja.
Moterys vairuoja geriau?
Tiesa, specializuoto tinklapio vairuojančioms moterims teko laukti daugiau nei du dešimtmečius po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Dvi seserys vilnietės Ieva Kukevičienė ir Laima Staknytė-Patinskienė pernai sukūrė pirmą specializuotą tinklalapį www.autoledi.lt.
L.Staknytė-Patinskienė sakė, jog jai buvo keista, kad moterims iki šiol trūko erdvės, kur būtų galima gauti ne tik patarimų, bet ir viešai padiskutuoti apie įvairius dalykus. Tinklalapis pasirodė laukiamas, reikalingas, jis tapo savotišku vairuojančių moterų centru.
Ar daug moterų pokalbių yra apie tai, kad visi vairuojantys vyrai – paršai?
„Žinoma, vyrų adresu skrieja šiek tiek strėlių. Juk vyrai irgi mėgsta kritikuoti moteris vairuotojas. Tačiau moterys dažniau nei vyrai prisipažįsta, kad dar ko nors nemoka ar nesupranta ir taip jautriai nereaguoja į kritiką“, – sakė L.Staknytė-Patinskienė
Tad kurie yra geresni prie vairo? Ar tikrai moterys vairuoja geriau?
„Moterys vairuoja geriau“ – tai mūsų provokacinis šūkis. O iš tikrųjų moterys vairuoja ne geriau, bet kitaip nei vyrai“, – aiškino pašnekovė.
Jos manymu, moterys vairuoja atsakingiau, griežčiau laikosi kelių eismo taisyklių ir, matyt, dėl viso to kartais nepamato to, kas vyksta šalia, neįvertina esančios situacijos. Be to, moterys viską daro ramiau, lėčiau.
Tai kartais erzina vyrus. Šie važinėja ilgiau, turi daugiau patirties, greičiau priima sprendimus.
Mėgsta plepėti telefonu
Šio tinklalapio užsakymu atliktos socialinės apklausos taip pat parodė, kad vyrai dažniausiai neužsisega saugos diržų, o moterys gerokai dažniau prie vairo kalba telefonu.
„Juk būna, kad važiuojant kyla labai gera mintis ir reikia ja tuoj pat su kuo nors pasidalinti. Jeigu tuo metu nepaskambinsi, gerą mintį gali pamiršti. Norint nepažeisti taisyklių tiesiog reikia įsigyti laisvų rankų įrangą“, – moterų įpročius prie vairo aiškina L.Staknytė-Patinskienė.
Įvairios vairuotojų apklausos Lietuvoje rodo, kad plepėjimas mobiliuoju telefonu prie vairo yra visus labiausiai erzinantis dalykas.
„Tenka pripažinti, kad moterys tuo piktnaudžiauja dažniau. Nenuostabu, kad antra eismo juosta lėtai judantis automobilis, prie kurio vairo – telefonu kalbanti moteris, vyrus tikrai gali erzinti“, – samprotavo R.Požėla.
Ką vidutinė statistinė vairuotoja Lietuvoje žino apie automobilio saugumą?
Tinklalapio autoledi.lt įkūrėja įsitikinusi, kad visos vairuotojos tikrai žino apie saugos oro pagalves ir nori, kad jos automobilyje būtų. Daugelis yra girdėjusios apie stabdžių ABS, kitas elektronines sistemas, tik, žinoma, ne visos žino, ką tos sistemos daro.
Paklausta, kokia automobilio įranga yra pati svarbiausia moteriai vairuotojai, Laima atsakė: „Automatinė pavarų dėžė. Daugeliui dabar patinka automobilį ankštoje vietoje pastatyti padedantys davikliai, galinio vaizdo kameros.“
Nepadorius gestus rodo kas penktas vairuotojas
Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ šiemet atliko vairuotojų apklausą, kurios rezultatai atskleidė, kad net septyni iš dešimties vairuotojų pateisina nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o penktadalis jų kelyje kitiems vairuotojams yra rodę nepadorius gestus.
Posūkio nerodymą ar nežymų (iki 10 km/val.) greičio viršijimą, kai tai niekam netrukdo, labiau linkę pateisinti vyrai (88 proc.), nei moterys (57 proc.).
Juos labiausiai linkę toleruoti Vilniaus vairuotojai (beveik 75 proc.), mažiausiai – Šiaulių miesto gyventojai (tik 30 proc.).
Iš penktadalio vairuotojų, kurie prisipažino rodę nepadorius gestus, vyrai tai darė 5 kartus dažniau negu moterys. Tokia elgsena dažniausiai vyrauja Vilniuje tarp vairuotojų iki 40 metų.
Didelį susierzinimą vairuotojams (daugiau nei 70 proc.) kelia, kai dideliu greičiu važiuojant sutrukdo priešais iš šalutinio kelio įsukantys automobiliai.
Vyrai dažniausiai pyksta dėl posūkio nerodančių vairuotojų, o moterys – dėl nekultūringai pastatytų automobilių (daugiau negu 70 proc.).
Įdomu tai, kad Lietuvos vairuotojai deklaruoja esą nepakantūs girtuokliams prie vairo. Naujausios „Eurobarometro“ apklausos rodo, kad net 7 iš 10 apklaustųjų mano, kad reikia dar labiau griežtinti priemones neblaiviems vairuotojams pažaboti.
Didžiausia bėda – nekantrumas
Lrytas.lt kalbinti pašnekovai vieningai sutiko, kad viena keisčiausių ir sunkiausiai paaiškinamų mūsų šalies vairuotojų ydų – nekantrumas.
Net susidarius menkai spūsčiai, visi stengiasi kaip įmanydami gudrauti, apvažiuoti kitus ir tuo aplink save sukelia dar didesnę sumaištį. „Galbūt taip yra dėl to, kad spūstys Lietuvoje yra retenybė ir prie to žmonės dar nepratę“, – mano V.Milius.
Simboliška, kad bene geriausiai lietuvių vairuotojų nekantrumą iliustruoja po Tūkstantmečio švenčių 2009 metų liepos pradžioje įvykęs incidentas greitkelyje Klaipėda–Kaunas.
Ilgąjį savaitgalį pajūryje pailsėję lietuviai ilgomis automobilių voromis pirmadienį traukė namo. Greitkelyje susidarė kilometrinės spūstys. Ilgų šliaužimo valandų sunervinti lietuviai pamiršo visas šventes ir himnu išgiedotą vienybę.
Dvejomis eilėmis automobiliai judėjo lėtai, tačiau atsirado tokių, kurie, jausdamiesi pranašesni už tvarkingai važiuojančius vairuotojus, ėmė veržtis į priekį pagalbine juosta, kuri nuo kelio atskirta ištisine linija.
Neapsikentęs „apsukrių“ vairuotojų, vienas „Volvo“ vairuojantis vyras drąsiai užtvėrė savo automobiliu pravažiavimą pagalbine juosta. Tai sukėlė kitų isteriją.
Iš vieno vienatūrio „Toyota“ iššokusi moteris, visaip koneveikdama kelią užtvėrusį vyrą, ėmė mojuoti ramentu. Prie vairo sėdėjęs vyras turėjo atlaikyti gausybę smūgių, kol galiausiai viena ranka sugriebė ramentą ir švystelėjo jį į pievą.
Daugybės žmonių matytą kivirčą išsprendė į jį įsitraukęs trečias vasarotojas. Jis sugėdino užsispyrusį vyrą ir nuramino įsiutusią moterį. „Volvo“ vairuotojas galiausiai pasitraukė iš kelkraščio ir leido į priekį judėti keliems automobiliams. Pasiekusi savo tikslą, moteris rado pievoje numestą ramentą, pakėlė, įsirioglino į visureigį ir nurūko tolyn (video).