Pasak Utenos autobusų parko vadovo V.Treinio, kol kas atsiskaityti mokėjimo kortele bus galima dviejuose tarpmiestiniuose maršrutuose: Utena–Druskininkai, Utena–Kaunas ir atgal. Anot direktoriaus, su banku buvo sutarta tik dėl dviejų elektroninių kortelių skaitytuvų, arba liaudyje paprasčiau vadinamų mokėjimo terminalų, kuriuos turės šiuos maršrutus aptarnaujantys vairuotojai. Utenos autobusų parko vadovo teigimu, šiuos skaitytuvus įvesti paskatino dar viena būtinybė – artėjantis Europos krepšinio čempionatas, nes, kaip tvirtino direktorius, suvažiavę iš įvairių šalių fanai įlipę į autobusą paprasčiausiai nesupras, kodėl negalima atsiskaityti už bilietą kortele.
Kita vertus, kaip sakė ir „Swedbank“ Utenos klientų aptarnavimo centro valdytojas R.Autukas, prie to buvo eita kryptingai. „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimai“ birželio mėnesį atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kuri parodė, kad Lietuvos gyventojų atsiskaitymo įpročiai keičiasi. Lietuviai pasirengę kortele mokėti tose vietose, kur anksčiau atsiskaitydavo tik grynaisiais – taigi ir už susisiekimo paslaugas, kitaip tariant, autobuse su kortele įsigyti tarpmiestinio autobuso bilietus, paslaugas poliklinikoje ar kirpykloje ir už pirkinius turguje bei kioske.
Įdomu, jog daugiausiai respondentų įvardino, kad atsiskaityti kortelėmis pageidautų maitinimo įstaigose (69 proc.): baruose, lauko terasose, valgyklose, užeigose ir kavinėse. 64 proc. respondentų kortele norėtų apmokėti laisvalaikio išlaidas teatruose, kino salėse, koncertų halėse, sporto ir sveikatingumo centruose. 62 proc. nurodė, kad pageidautų kortele atsiskaityti kirpyklose, odontologijos kabinetuose, grožio bei masažo salonuose.
61 proc. apklausos dalyvių norėtų galimybės atsiskaityti kortele už viešojo sektoriaus paslaugas bibliotekose, ligoninėse, poliklinikose ar pas notarą. 57 proc. kortele pageidautų mokėti taksi automobiliuose, tarpmiestiniuose ir tarptautiniuose autobusuose ar traukiniuose. „Swedbank“ jau sudarė sutartis dėl panašių mokėjimų Vilniuje ir su viena iš taksi bei mikroautobusų, vežiojančių žmones, firma.
„Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimo ir palaikymo skyriaus vadovas Justas Maliauka sakė, kad atsiskaitymas kortelėmis jau peržengė parduotuvių slenksčius.
„Atsiskaitymų kortele įpročiai pradeda keistis. Žmonės, ieškantys patogumo, vis dažniau nori atsiskaityti ne grynaisiais. Be to, gyventojai atsiskaitytų ne tik pirkdami brangius pirkinius, bet ir už kasdienes prekes. Visgi, tyrimo duomenimis, kas antram Lietuvos gyventojui bent kartą per mėnesį teko susidurti su situacija, kai už įsigyjamas prekes ar paslaugas negalėjo mokėti kortele“, – „Utenos dienai“ sakė banko atstovas.
Paklausti, kur trūko galimybės atsiskaityti kortele, tyrimo respondentai dažniausiai įvardijo turgų, transporto, grožio ir sveikatos paslaugas.
26 proc. respondentų, dažniausiai didžiųjų miestų gyventojai, birželio mėnesį susidūrė su šia problema turguje ar mugėje. 18 proc. respondentų pasigedo galimybės sumokėti kortele už automobilio parkavimą, o 15 proc. – laisvalaikio vietose. Į sąrašą taip pat pateko restoranai ir kavinės, taksi paslaugas teikiančios įmonės, viešasis transportas, greitojo maisto kioskai bei maisto ir gėrimų automatai.
„Mažosioms verslo įmonėms respondentų įvardintas noras daugiau mokėti kortele yra puiki galimybė pritaikyti savo verslą prie klientų lūkesčių. Stipresnė orientacija į kliento poreikius yra ypač svarbi, kai konkuruojama labai panašiais produktais ar paslaugomis ir pirkėjo apsisprendimą nulemia smulkmenos bei didesnis kliento pasitenkinimas įsigyjant prekę ar paslaugą pas pasirinktą prekybininką“, – pabrėžė J.Maliauka, pastebėdamas, jog banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, galimybė atsiskaityti mokėjimo kortele svarbi skirtingo amžiaus respondentams. Kaip rodo apklausa, jaunimas pasigenda galimybės mokėti kortele jiems būdingose gyvenimo sferose, pavyzdžiui, mokymosi įstaigose, kuriose net 81 proc. apklaustų studentų ir moksleivių naudotųsi mokėjimo kortelėmis.
„Jaunimas norėtų kortelėmis atsiskaityti mokslo įstaigų valgyklose, už gyvenimą bendrabutyje bei kitas mokymo įstaigų paslaugas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad atsiskaitymų kortelėmis poreikį skatina ne tik nauji jaunosios kartos finansiniai įpročiai, bet ir naujovėmis besidomintys vyresnio amžiaus žmonės. Šioms grupėms yra ypač aktualios kasdienės prekės bei paslaugos, už kurias respondentai norėtų atsiskaityti kortelėmis“, – sako „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimo ir palaikymo skyriaus vadovas.
Bendrovės Utenos autobusų parkas direktoriaus V.Treinio įsitikinimu, šiuose dviejuose maršrutuose važiuoja labai daug studentų, tiek iš Kauno, tiek iš Vilniaus, ir atvirkščiai, todėl ši paslauga, palengvinanti ne tik vairuotojo darbą, bet ir kitus atsiskaitymus, buvo būtina. „Smagu, jog pavyko sutarti su „Swedbank“ atstovais, ir jie mums bene pirmiesiems šalyje patikėjo tokią svarbią paslaugą“, – džiaugėsi naujove Utenos autobusuose direktorius, pridurdamas, jog tai labai svarbi ir saugi paslauga, kuri taupo ne tik vairuotojo laiką, bet ir patogiau Utenos autobuso klientui – nebereikia ieškoti grynųjų. Beje, ši paslauga tokia pat nemokama, kaip ir bet kurioje parduotuvėje ar kitoje įstaigoje.
Nežinia, kaip bus su Utenos autobusuose važiuojančiais keleiviais, tačiau galimybės atsiskaityti banko kortele už transporto paslaugas taksi automobiliuose, tarpmiestiniuose ir tarptautiniuose autobusuose bei traukiniuose pageidautų 57 proc. tyrimo respondentų. Dažniau kortelėmis atsiskaityti pageidautų 18–35 m. amžiaus asmenys ir, kas įdomiausia ir ką pabrėžė R.Autukas, kaimo vietovių gyventojai.
Beje, net 16 proc. tyrimo respondentų per pastarąjį mėnesį trūko galimybės atsiskaityti kortele viešajame transporte. Šį trūkumą daugiau paminėjo 18–35 m. tyrimo respondentai. Todėl, kaip tikisi Utenos autobusų parko vadovas, ši paslauga turėtų greitai prigyti ir tapti neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi.
Tyrimais įrodyta, jog kasdien Lietuvoje banko kortele atsiskaito 12 proc. gyventojų, dažniau didesnes ir didžiausias pajamas turintys asmenys, didmiesčių gyventojai. 26 proc. apklaustųjų, iš kurių daugiausia moterys, 26–35 m. amžiaus asmenys, didžiausių pajamų atstovai, mažesnių miestų ar rajonų centrų gyventojai atsiskaito 2–3 kartus per savaitę. Dar 20 proc. tyrimo respondentų kortele atsiskaito 2–3 kartus per mėnesį.