Parodoje buvo galima išvysti ne pirmą ir, toli gražu, ne paskutinį mėginimą palengvinti vairuotojų dalią statant automobilį. Pirmą kartą tokią sistemą išmėginau viešėdamas 2003 metų Tokijo automobilių parodoje, pritaikytoje „Toyota Prius“ automobilyje.
Automobilis dėl jame esančių jutiklių pats randa tarpą, į kurį galėtų tilpti. Ir pats, be vairuotojo pagalbos, į jį įvažiuoja.
Japonai pirmi pastebėjo, kad tai labiausiai paranku senyvo amžiaus arba negalią turintiems žmonėms.
Europiečiai netruko įvertinti, kad tai labai patogus dalykas.
Nors panašūs eksperimentai tęsiasi daugiau nei dešimtmetį, pagrindinis šių sistemų įdiegimo stabdys yra ne techninis, bet juridinis.
Iki šiol nėra konkretaus atsakymo, kas prisiims kaltę, jeigu toks automobilis, kurio statymas patikėtas tik elektronikai, valdomai mobiliuoju telefonu, brūkštels kitam automobiliui per šoną ar (dar blogiau) suvažinės žmogų?