Visa tai sakoma ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje
pristatytoje naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste
specialiojo plano koncepcijoje ir strateginio pasekmių aplinkai
vertinimo ataskaitoje (SPAV).
Ataskaitos vertinimą pristatė VGTU Teritorijų planavimo mokslo
instituto (TPMI) direktorė Marija Burinskienė.
Jos teigimu, pagrindinė problema, su kuria dabar susiduria
Vilnius - kad per pastaruosius metus mažėjo kelionių skaičius
viešuoju transportu ir padaugėjo kelionių nuosavais automobiliais.
Atlikti tyrimai parodė, kad bendras vilniečių mobilumas šiuo
metu yra 2,9 kelionės per parą.
Naujų transporto rūšių koncepcijoje pristatyti aštuoni galimi
variantai. Pirmąjį variantą darbo grupė paliko tokį patį, koks
jis yra dabar, kai viešąjį transportą sudaro autobusai ir
troleibusai. Kiti variantai apima tramvajų, greitųjų autobusų,
metro įvedimą.
„Kurdami koncepciją pirmiausiai siekėme sukurti kitokį
požiūrį į susisiekimo sistemą, kurioje būtų įteisintas
viešojo transporto prioritetas tiek eismo sistemoje, tiek renkantis
transporto priemonę“, - sakė M.Burinskienė.
Anot jos, svarbiausia optimizuoti esamą maršrutinį tinklą.
Taip pat labai svarbu būtų įvesti vieningą bilietą, kurio kaina
priklausytų nuo kelionės trukmės ir ilgio.
Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje pristatytas ir
bendras pasekmių aplinkai vertinimas, kuris pritaikius vieną iš
pateiktų naujų transporto rūšių variantų rodytų teigiamą
poveikį aplinkai.
„Jei nieko nekeisime, poveikis būtų pats blogiausias“, -
kalbėjo M.Burinskienė.
Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus
kritikavo, kad koncepcija parengta neįvertinus nagrinėtų variantų
ir radikaliai neišsprendžia esamų susisiekimo problemų.
Asociacija, siekdama, kad Vilniaus viešojo transporto sistema
būtų reorganizuota į kokybiškai aukštesnį lygį, parengė
„Metropoliteno diegimo konceptualiąją dalį“, kurią siūlo teikti
svarstyti savivaldybės tarybos komitetuose ir taryboje kaip
alternatyvą VGTU direktorės pristatytai koncepcijai.
„Vilniaus metro“ pranešime žiniasklaidai teigiama, kad rengiant
specialųjį planą, detaliai nenagrinėta nauja transporto rūšis -
metropolitenas, kuris iš esmės išspręstų susisiekimo problemas.
Anot VGTU profesoriaus Jono Anuškevičiaus, parengtoje
koncepcijoje susisiekimą Vilniuje pagerinti numatyta vos 20
procentų. Siūlomi elektroniniai autobusai su specialiai jiems
būtina įrengti papildoma juosta esą pasmerktų Vilnių 30 metų
tapti „eksperimentine aikštele“.
Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos narys VGTU profesorius
Artūras Kaklauskas siūlė miesto tarybai grąžinti SPAV ataskaitą
perdaryti ir pakartotinai jį pateikti visuomenei.
„SPAV ataskaita neatsakė į daugelį esminių klausimų, neatliko
jai keliamo tikslo ir yra niekinė“, - teigė jis..
Pristatyto specialiojo plano rengėjas yra ūkio subjektų grupė,
atstovaujama VGTU Teritorijų planavimo instituto.