Vokiškus automobilius iš sosto jau pradeda stumti japoniški

Mūšyje dėl tautos automobilio vardo šiandien be didesnės konkurencijos kaunasi du gamintojai – „Toyota” ir „Volkswagen”, jeigu vertinsime tik automobilius, kuriems ne daugiau nei penkeri metai.

Užtat daugiau nei pusė senesnių kaip 10 metų automobilių yra vokiški. Lietuvišką egzaminą jie išlaikė.

Keturi iš penkių automobilių, senesnių nei 20 metų ir vis dar važinėjančių Lietuvos keliais, yra vokiški. Tokio amžiaus surūdijo tik „Opel”, o „Audi” ir „Volkswagen” – ne. Tokių mašinų mūsų šalyje šiek tiek daugiau negu 150 tūkstančių.

Neseniai Kelių transporto inspekcija nusprendė, kad senesni nei 30 metų automobiliai Lietuvoje bus laikomi istoriniais. Tokių Lietuvoje, ypač vokiškų, gali būti nemažai.

Jeigu vokiški automobiliai keliaus į antikvarą, jų vietą po truputį užims naudoti japoniški. Japoniškų automobilių dalis Lietuvos keliuose nuolat ir tendencingai didėja ir jų tuo daugiau, kuo naujesnis automobilių parkas.

Pastaruosius metus automobilių parkas Lietuvoje pastebimai jaunėja.

Šiuo metu vidutinis automobilio amžius Lietuvoje – 14,1 metų. Nuo šių metų pradžios mūsų mašinos atjaunėjo pusmečiu. Kad važinėtume panašaus amžiaus automobiliais kaip ir dauguma europiečių, prireiks daugiau nei 10 metų.

Daugiausia tai lemia žmonių finansinės galimybės. 7900 litų – tiek vidutiniškai išleidžia trečdalis lietuvių, įsigyjančių nuo 10 iki 15 metų senumo automobilį. Populiariausi jų – „Volkswagen Passat” ir „Golf”, „Audi A4” ir „Audi A6”, „Opel Astra” ir „Vectra”.

„Lietuvoje pirkėjas dažniausiai numato skirti tam tikrą konkrečią pinigų sumą automobiliui.

Jam gali pasisekti už šią sumą gauti naujesnį, tačiau prastesnės komplektacijos automobilį arba senesnį, bet solidesnį.

Vis dėlto net ir 10–15 metų senumo automobilis, kuris vidutiniškai kainuoja 7900 litų, – didelis pirkinys lietuviui, kuris tam išleidžia 5 vidutinius atlyginimus”, – aiškino Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.

Lietuvių susidomėjimas naudotomis mašinomis buvo šiek tiek atslūgęs, kai naudotų automobilių turgus užplūdo baltarusiai, kazachai, rusai. Jie skubėjo įsigyti automobilių, kol įsigalios nauji muitai, ir kone nesiderėdami šlavė viską, kas važiuoja.

Ištuštėjus turgavietėms automobilių kainos grįžta į pradinį lygį. „Autoplius” ekspertai apskaičiavo, kad šios kainos vidutiniškai sumažėjo 700 litų.

Tačiau daugelis automobilių pirkėjų žinias apie krintančias naudoto transporto kainas vertina skeptiškai – esą tai pardavėjų rinkodaros triukas.

„Kiekviena mašina yra individuali savo įranga, spalva, techninėmis savybėmis.

Todėl kai lygini to paties modelio ir tų pačių metų automobilius, jų kainos nebūtinai yra identiškos – gali būti, kad pirkėjas dabar pamatė geresnės komplektacijos mašiną, kuri, suprantama, kainuoja brangiau.

Tačiau mes skaičiuojame visus sandorius ir matome bendrą tendenciją – perkamos vidutiniškai 700 litų pigesnės mašinos. Ir tai ne tiek, kiek prašo pirkėjai, o už kiek automobiliai parduoti”, – aiškino V.Daukšas.

Automobilių prekyboje irgi galioja rinkos dėsniai. Jeigu pirkėjų daug, mašinų kainos auga.

Dar vasarą mašinų pardavėjai, turguose išvydę lietuvius, su jais net į kalbas nesileisdavo.

Mašiną geriau parduoti kazachui. Dabar jie priversti mažinti kainas, kad grįžtų pirkėjai iš Lietuvos.

Naudotų automobilių pardavimas jau grįžo į lygį, buvusį prieš krizę.

Šių metų trečiąjį ketvirtį nenaujų mašinų parduota netgi daugiau nei aukso amžiumi laikomais 2008-aisiais.

Naujų automobilių pardavėjai taip pat atgauna kvapą. Vien per tris šių metų ketvirčius naujų automobilių parduota tiek pat, kiek pernai per visus metus.

Vis dėlto iki 2008 metų rezultatų dar toloka.

Neslepiama, kad labiausiai pardavimo kartelę kilstelėjo verslo įmonės, po kelerių metų pertraukos pasiryžusios atnaujinti savo transporto priemonių parką.

Kita vertus, atslūgsta įtampa ir naujų automobilių rinkoje. Dabar automobilių pirkėjų sandėliai pilnesni ir užsakyto automobilio nebereikia laukti iki 9 mėnesių, o taip buvo užsisakius kai kuriuos populiaresnius modelius.

„Įsivaizduokite, kad įsigyjate naują automobilį, bet juo galite važinėti tik po kelių mėnesių.

Jokio pirkimo džiaugsmo nebelieka. Tai irgi galėjo turėti įtakos pirkėjų pasirinkimui”, – aiškino V.Daukšas.

„Analizuodami duomenis pastebime tendenciją, kad kuo automobilis naujesnis, tuo rečiau jis yra vokiškas ir vis dažniau – japoniškas. Lietuvoje šiuo metu įregistruota 156 tūkst. automobilių su galiojančiais techniniais pasais, kurie pagaminti iki 1990 metų. 81 proc. iš jų yra vokiški – daugiausia „Volkswagen” ir „Audi”. Tačiau iš 2006–2010 metų automobilių vokiški sudaro tik 28,7 procento, o tai yra beveik tris kartus mažiau nei tarp seniausių automobilių.

Tuo tarpu japoniškos markės automobiliai užkariauja vis didesnę rinkos dalį. To priežastis paprasta. Japonija ypač stiprina pozicijas rinkoje tiek automobilių kokybe, tiek rinkodara.”

Šių metų trečiąjį ketvirtį į Lietuvą buvo atvežta apie 34,5 tūkstančio naudotų automobilių. Tai – 7100 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuvoje įregistruota apie 3700 naujų automobilių. Tai – 1500 transporto priemonių daugiau nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, tačiau 2200 mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais.

Daugiau nei 58 tūkstančiai automobilių pakeitė savininkus Lietuvoje.

Trečiąjį ketvirtį šalyje įvyko apie 105 tūkst. automobilių pardavimo sandorių – dešimtadaliu daugiau.

Trečdalis parduotų automobilių – 11–15 metų senumo. Naujesni nei penkerių metų automobiliai sudaro beveik 14 proc. visų parduotų mašinų. 5–10 metų senumo automobiliai sudarė taip pat trečdalį nupirktų mašinų.