„eCito“ dalinimosi automobiliu paslauga (angliškai „car sharing“) - leidžia „išsilaisvinti“ nuo nuosavo automobilio rūpesčių ir išlaidų.
Vilniuje buvo įrengtos penkios vietos, kuriose, prieš tai užsiregistravus ir sumokėjus, galima buvo tiesiog sėsti į automobilį ir važiuoti.
„Mes paskaičiavome, kad, pavyzdžiui, nuvykti iš miesto centro iki „Siemens“ arenos ir atgal taksi kainuotų 18 - 23 litus, o mūsų nuomojama mašina - maždaug 14 litų“, - aiškina vienas šios paslaugos iniciatorių Lietuvoje Mindaugas Glinskis.
Anot jo, trumpalaikės automobilio nuomos paslauga Vilniuje nebuvo tokia populiari, kaip tikėtasi.
„Mūsų visuomenėje tokiai paslaugai reikalingas ilgas edukacinis laikas, o mes - investuotojai - neturėjome nei laiko, nei galimybių laukti“, - kalba M.Glinskis.
Anot jo, didžiausias minusas yra tas, kad tokia paslauga iki šiol lietuvių sąmonėje nėra alternatyvių keliavimo būdų sąraše. „Kažkas važiuoja taksi, kažkas paprašo kaimyno pavežti. Bet mažai kas susimąsto apie galimybę važiuoti trumpam išnuomotu automobiliu“, - kalba pašnekovas.
Todėl daugiausia šia paslauga naudojosi įmonės.
Galbūt šį verslą sužlugdė pernelyg sudėtinga registracijos ir mokėjimo sistema?
„Viena blogybių - Lietuvoje nėra vieningos duomenų bazės apie žmogų, jo patikimumą ir finansinius įsipareigojimus. Mes juk negalime patikėti maždaug 40 tūkst. litų vertės automobilio bet kam“, - sako M.Glinskis.
Anot jo, Vokietijoje per kelias minutes galima gauti visą reikalingą informaciją apie automobilį nuomojantį žmogų. „Mūsų šalyje daugiau biurokratinių kliūčių, tad ir nuomos sutartys buvo griežtesnės“, - neslėpė vienas „eCito“ bendraturčių.
Dienai nuomoti „Fiat 500“ kainavo 84 litus (maksimalus nuvažiuotas atstumas 50 kilometrų), parai - 109 litai (atstumas 100 kilometrų).
Automobilį buvo galima numoti ir valandai už 12 litų darbo dienos metu (rida - 10 kilometrų) arba už 4,35 lito už valandą po 18 valandos.
Už daugiau nei sutartyje sutartą vieną kilometrą reikėjo mokėti 66 centus.
„Pastebėjome, kad mūsų paslaugos naudotojai dažniausiai nuvažiuodavo iki 15 kilometrų per dieną. Gaila tik, kad šią verslo idėją Lietuvoje ėmėmės įgyvendinti kiek per anksti“, - apgailestavo M.Glinskis.