Technologijos tobulėja neįtikėtinu greičiu, todėl navigacinės sistemos jau montuojamos ne tik prabangiausiuose limuzinuose, bet ir kompaktinės klasės automobiliuose.
Šį patogų pagalbininką kelyje įvertinę vairuotojai netruko pastebėti, kad pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko trikdžių.
Anksčiau „Garmin” įrangą naudojusiam vienam vairuotojui ji staiga ėmė nebeveikti. Tada vilnietis Arūnas pakeitė ją ne mažiau populiaraus gamintojo „TomTom” navigatoriumi, bet ir tai negelbėjo.
„Vyksta kažkokie stebuklai, Lietuvoje suprastėjo GPS ryšys”, – piktinosi seniai navigacinėmis sistemomis besinaudojantis vilnietis.
Signalą blokuoja įranga
Ne vienus metus GPS navigacinėmis sistemomis, programine įranga prekiaujančios įmonės „InfoEra” vadybininkas Mykolas Treigys nenustebo išgirdęs tokį skundą.
Iš kosmose skriejančių 2–5 palydovų signalus priimančio navigatoriaus darbą dažniausiai trikdo nepalankios orų sąlygos. Signalas nutrūksta, jei mašina įvažiuoja į tunelį ar pastatą.
Tačiau pastebėta, kad prietaisas ima nebeveikti, jei būna naudojamas gamykloje įrengtą bazinę navigacijos sistemą turinčiame automobilyje.
Tada vairuotojo pagalbininkas kelyje virsta trukdžiu – blokuoja kitos navigacinės sistemos signalą.
„Norint pašalinti šį trūkumą, teks važiuoti į automobilių dirbtuves, kad meistrai išjungtų senąją sistemą, – patarė M.Treigys. – GPS ryšys mūsų šalyje tikrai nėra suprastėjęs, netgi atvirkščiai – signalas dabar yra stipresnis nei anksčiau.”
GPS signalo slopintuvai – jokia naujiena. Jais naudojasi specialiųjų tarnybų dėmesio bijantys šešėlinio verslo ar nusikalstamo pasaulio atstovai.
Nedidukus GPS imtuvus pareigūnai pritvirtina prie įtariamųjų automobilių, todėl gali tiksliai žinoti jų judėjimo maršrutą.
Todėl JAV nusikaltėliai dažnai apsirūpina GPS ryšio slopintuvais, nors jie ir nelegalūs.
Įrangą gadina savamoksliai
Navigacinėmis sistemomis ir programine įranga prekiaujančios bendrovės „Navitoma” specialistams irgi dažnai tenka girdėti skundų dėl neveikiančių ar prastai veikiančių navigatorių.
„Dažniausiai bėdų iškyla, jei navigatorių įsigijęs vartotojas nusprendžia pataupyti ir nepirkti legalių žemėlapių.
Įdiegti programą reikia specialių žinių, todėl dažnai įranga išvis neveikia arba veikia labai prastai.
Juolab kad internete platinami vadinamieji nulaužti žemėlapiai yra labai netikslūs”, – patirtimi dalijosi „Navitomos” vadybininkas Denisas.
Specialistas patarė vengti pigiausių interneto parduotuvėse ar aukcionuose parduodamų navigacinių sistemų, nes jose programinę įrangą ganėtinai negrabiai įdiegia kinai.
„Ne kartą pasitaikė, jog internete žinių pasisėmęs savamokslis navigatorių sugadino taip, kad jo taisyti nebebuvo verta.
Remontas būtų kainavęs brangiau nei naujas aparatas, todėl jis tiko tik detalėms”, – šyptelėjo specialistas.
Svarbiausia – tikslumas
Tiek „InfoEros”, tiek „Navitomos” salonuose prekiaujama visos virtinės gamintojų navigatoriais ir programine įranga, bet specialistai pripažįsta, kad populiariausios išlieka „Garmin” ir „TomTom” gaminamos navigacinės sistemos.
„Garmin” gaminiai populiarūs dėl labai tikslių žemėlapių, todėl šio gamintojo produktus dažnai renkasi taksi vairuotojai. Jiems labai svarbu, kad sistema padėtų greičiau pasiekti adresatą automobilių prikimštais kiemais.
Tuo tarpu „TomTom” sistemos perkamos dėl labai patogaus ir lengvai suprantamo valdymo.
„Daugiausia važinėjantiems Lietuvoje siūlome „Magellan” navigacines sistemas, nes jose labai geras ir tikslus mūsų šalies žemėlapis”, – sakė įmonės „InfoEra” atstovas M.Treigys.
Nereikia pamiršti, kad aklai pasitikėti prietaisais irgi negalima, nes kelių tinkle įvykę naujausi pokyčiai ne visada būna įdiegti į GPS sistemą.
Tai puikiai iliustruoja prieš kelerius metus Vokietijoje įvykusi nelaimė: senyvas vairuotojas aklai sekė navigacinės sistemos nurodymais net ir pasibaigus keliui, kol galiausiai nudardėjo nuo kalno.
Siūlo prekę ir taupantiems
Lietuvoje prekiaujama įvairių gamintojų navigacinėmis sistemomis, o jų kaina svyruoja nuo 350 iki poros tūkstančių litų.
Specialistai nepataria žavėtis vien brangiausiais gaminiais, juolab kad ir pigesniuose modeliuose įdiegtos visos būtiniausios funkcijos.
„Yra nemažai klientų, kuriems, pavyzdžiui, nereikalingi visos Vakarų Europos žemėlapiai, todėl jie gali rinktis kitą produktą.
Kai kuriems vairuotojams visiškai pakanka Baltijos šalių”, – sakė M.Treigys.
Todėl rinkoje jau prekiaujama ir vien navigatoriais, kuriuose neįdiegti žemėlapiai.
Tokį prietaisą įsigijęs vartotojas gali nusipirkti ir norimus žemėlapius.
Tai nėra pigu, mat vienos valstybės topografinis žemėlapis kainuoja apie 300 litų. Tiek kainuoja ir Vakarų Europos valstybių žemėlapių paketas. Tiesa, tris šimtines litų sumokėjęs vartotojas gauna labai detalų bet kurios šalies žemėlapį.
Būtina tikslinti žemėlapius
Kai kurie vairuotojai jau yra patyrę, kad navigacinė sistema staiga ima nebeveikti užsienyje. Tokių akibrokštų gali iškilti ir kaimyninėje Baltarusijoje.
Ši valstybė neblokuoja GPS ryšio kaip, pavyzdžiui, Kuba, bet nemažoje dalyje navigacinių sistemų įdiegta tik menka dalis Baltarusijos teritorijos žemėlapių.
Su tuo buvo susidūręs ir dienraščio „Lietuvos rytas” fotokorespondentas, vasarą dalyvavęs žygyje su žirgais „Meilės žygis valdovų keliu” iš Vilniaus į Krokuvą.
Mobiliojo ryšio telefone įdiegta navigacinė sistema puikiausiai veikė ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, bet Baltarusijos teritorijoje nerodė nieko.
Paaiškėjo, kad kaltos ne viską kontroliuoti besistengiančios baltarusių specialiosios tarnybos, o gamintojo įdėtas žemėlapis, apimantis tik dalį teritorijos – sostinę Minską ir jo apylinkes.
„Norint tikslaus Baltarusijos žemėlapio, reikia jį įsigyti papildomai”, – patarė GPS sistemomis prekiaujantys specialistai.
Dažnas vartotojas, ypač užsienyje, išsigąsta, nes navigacinė sistema ilgokai neįsijungia.
Taip nutinka dėl vadinamojo šalto starto: pirmą kartą signalo ieškoma kur kas ilgiau, tai gali užtrukti net kelias minutes.
Tačiau antrą kartą ir toliau navigacinė sistema GPS signalą suranda per keliasdešimt sekundžių.
Pasižymi net grybavietes
Kiekvienais metais navigacinės sistemos tampa vis išmanesnės.
Dabar jos ne tik sudaro kelionės maršrutą, apskaičiuoja kelionės laiką, nuotolį, parodo alternatyvius kelius, degalines, ligonines ar muziejus, įspėja apie transporto spūstis.
Naujausi gaminiai netgi įvertina vairavimo stilių, degalų sunaudojimą.
Ekrane galima matyti ne tik momentines degalų sąnaudas, bet ir informaciją apie leistiną arba viršytą greitį, nesaugius manevrus.
Tai galima matyti ne tik po vienos kelionės – prietaisas gali pateikti dienos ar visos savaitės ataskaitą.
Vis labiau tobulėja ir rankiniai navigatoriai, kuriais naudojasi dviratininkai, mėgėjai pabėgioti miške, turistinių iškylų dalyviai, medžiotojai, žvejai ar grybautojai.
Šiuolaikiškas prietaisas leidžia pasižymėti aptiktą grybavietę ir į ją neklaidžiojant sugrįžti po kelių dienų nuskinti šviežio derliaus.
„Šia funkcija naudojasi ir žvejai, aptikę žuvingą vietą.
Užsienyje tapo labai populiaru važinėti nepažįstamais miškais, sudarinėti naujus turistinius maršrutus ir jais pasidalyti su bičiuliais”, – pasakojo įmonės „InfoEra” GPS produktų vadybininkas M.Treigys.
Tarp išradėjų – ir lietuvis
Visuotinė padėties nustatymo sistema (GPS) pradėta kurti 1978 m., kai amerikiečiai į kosmosą paleido pirmąjį palydovą.
Po 16 metų ėmė veikti visą pasaulį aprėpianti GPS sistema, kurią sudaro 24 palydovai.
Daugiau kaip 20 km aukščio trajektorija virš Žemės skriejantys GPS palydovai padeda nustatyti objekto koordinates (platumą, ilgumą, aukštį virš jūros lygio), judėjimo kryptį.
Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius išrasta GPS radiosignalo ryšio technologija seniai naudojasi ir kariškiai. Jiems skirti patys tiksliausi imtuvai, leidžiantys nustatyti objektą net 1 centimetro tikslumu. Didelio tikslumo GPS sistemos naudojamos aviacijoje, kartografijoje, geodezijoje.
Amerikiečiai jau pardavinėja GPS prietaisą, pavadintą kosminiu panikos mygtuku (nuotr.). 249 dolerius kainuojančiu ryšio „inReach” įrenginiu išsikviesti pagalbą galima būnant bet kuriame pasaulio taške, net jei nėra mobiliojo ryšio. Tai – tikras išsigelbėjimas alpinistams, kurie buvo priversti nešiotis itin brangiai kainuojančius palydovinio ryšio telefonus.
GPS ryšio technologija pravers ir ieškant gedimo elektros tinkluose. Kauno technologijos universiteto lektorius dr. Vytautas Šiožinis laimėjo pirmąją vietą Europos palydovinės navigacijos konkurse pasiūlęs reflektometrijos būdu surasti tikslią gedimo vietą. Lietuvis pateikė idėją, kuri leidžia nustatyti elektros sistemos gedimą pagal pasiųsto signalo atėjimo iki elektros pastotės laiką.