Viena svarbiausių sistemos funkcijų - nustatyti sunkvežimių svorį ir užfiksuoti pažeidėjus, kurie viršiją leistiną vežti svorį. Sunkvežimiams nereikės nei sustoti, nei išvažiuoti iš magistralės, visas procesas bus automatizuotas.
„Kelių priežiūrai skirtos lėšos sumenko, sunkvežimiai, vežantis per didelį svorį, gadina kelius ir vėliau juos tenka remontuoti - tai kainuoja labai brangiai. Įrengti kontrolės sistemą kainuos pigiau nei remontuoti sugadintus kelius“, - aiškino Lietuvos kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis. Skaičiuojama, kad leistiną vežti svorį viršija apie 15 proc. sunkvežimių.
Specialios svarstyklės pasvers sunkvežimius jiems judant įprastu greičiu, o didelės raiškos vaizdo kameros užfiksuos visų keliu važiuojančių automobilių numerius. Toliau jau tik programinės įrangos galimybės lems, ką ir kaip bus galima kontroliuoti.
Šiuo metu automobilių duomenų bazėse yra informacija apie automobilius, kurie nepraėjo techninės apžiūros, neturi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, ar yra ieškomi. Sistema nufilmuotus numerius sutikrins su duomenų bazėmis ir automatiškai nustatys pažeidėjus. Jiems bus išsiųsta informacija apie pažeidimus ir už greičio viršijimą, kurį užfiksuoja greičio matuokliai.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos duomenimis, Lietuvoje tik 63 proc. automobilių (kiek daugiau nei milijonas) yra praėję techninę apžiūrą. 120 tūkst. automobilių techninė apžiūra yra pasibaigusi, o daugiau nei pusė milijono techninė būklė nebuvo tikrinta bent penkerius metus.
Pernai Lietuvos kelių policija užfiksavo 24 tūkst. avarijų į kurias pateko techniškai netvarkingi automobiliai. Beveik 17 tūkstančių vairuotojų neturėjo Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
„Svarbu įrengti kokybiškas vaizdo kameras, o toliau viskas priklauso nuo programinės įrangos. Kaip gerai ji sugeba apdoroti duomenis. Suomiai šiuo metu testuoja sistemas, kurios nustato, ar vairuotojai yra prisisegę saugos diržus, galima užfiksuoti ar jie nekalba mobiliuoju telefonu“, - aiškino E.Skrodenis.
Pirmiausia planuoja įrengti 10 svėrimo ir automobilių fiksavimo punktų, o iki 2020 metų jų šalyje turėtų atsirasti 60. Įrangai diegti ir paslaugoms teikti bus skelbiamas konkursas.
„Tai nauja Susisiekimo ministerijos idėja, kaip eismo saugumui panaudoti modernias IT.
Kanadoje sunkvežimiai jau taip sveriami - jiems nereikia išsukti iš kelio ar sustoti, vyksta normalus eismas. Europoje būtume pirmieji įdiegę sunkvežimių svėrimo technologiją.
O automobilių numeriai fiksuojami daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, ne vienoje sostinėje rinkliavos už įvažiavimą į Senamiestį renkamos be jokių atitvarų. Sistema tiesiog užfiksuoja numerį ir po to lieka tik įvairios sąskaitos apmokėjimo galimybės“, - aiškino Susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas.