Pašalinti drėgmę iš automobilio vairuotojai mėgina net su katėms skirtu kraiku

Sniegu ar šerkšnu aptraukti automobiliai žiemą - ne naujiena. Jiems nuvalyti tereikia plastikinių įrankių ir kantrybės.

Bet nepalyginti daugiau kantrybės prireikia, kai automobilių langus šerkšnas aptraukia iš vidaus. Tuomet juos tenka brūžinti susirangius automobilio salone, o drožlės nugula ant prietaisų skydelio, krinta ant sėdynių, tuo tarpu drėgmė grįžta ten, kur ir buvusi.

Priežasčių, kodėl drėgmė patenka į automobilio saloną, yra daugybė. Galbūt seno automobilio dugne vertėtų paieškoti rūdžių išgraužtos skylės, per kurią iš po ratų tyškantis vanduo susigeria į kiliminę dangą.

Tačiau skylėtas dugnas - bene rečiausia priežastis, dėl kurios automobilyje kaupiasi drėgmė.

Pamirštas uždaryti langas, nesandarus liukas, sukietėjusios ar atsiklijavusios durų arba bagažinės stiklo gumos, netgi ištirpęs su batais atsineštas sniegas. Visa tai irgi labai kenkia.

„Turėjau automobilį, kuriame ant galinės sėdynės žliugsėdavo vanduo. Tai varė į neviltį. Žiemą, netikėtai spustelėjus šaltukui, bijodavau net pro buto langą žvilgtelėti į kieme stovintį automobilį.

Žinodavau, kad iš vidaus jo langai bus storai apšarmoję“, - pasakojo Vilniaus universitete studijuojanti Algė.

Iš kur į saloną patenka vanduo? Atsakymą į šį klausimą mergina rado nusprendusi pati nusiplauti automobilį. Skalaudama ji šliūkštelėjo vandens ant automobilio stogo, o šis pro suragėjusią galinių durelių gumą sutekėjo į vidų.

Išvada aiški - būtina gumas pakeisti naujomis ir sandariomis.

Vienas kalbintų vairuotojų pasakojo apie tai, kaip drėgmės šaltinį aptiko „Subaru Forester“ bagažinėje. Automobilį jis įsigijo jau remontuotą. Pirmaisiais metais lyjant ar tirpstant sniegui nuolat pridrėkdavo vaistinėlei skirta dėtuvė.

Nemalonus tvaikas nuolat tvyrodavo salone. Kartą žmogus sumanė bagažinėje kilstelėti atsarginiam ratui skirtos talpyklos dangtį - jis buvo pabalęs nuo pelėsio. O ir pats ratas bemaž plūduriavo vandenyje.

Nuardžius plastikines vidaus apdailos detales paaiškėjo, kad vanduo nuo automobilio stogo prasisunkdavo pro nesandariai pritvirtintą lauko bagažinei skirtą rėmą.

Matyt, automobilį remontavę meistrai pamiršo gerai prisukti keletą varžtų.

Matyt,. ne vienas vairuotojas po kilimėliais žiemą mėgino kloti laikraščius - jie neblogai sugeria drėgmę. Tačiau automobilių savininkai vieni kitiems negaili ir originalesnių patarimų.

„Drėgmę iš kiliminės dangos gerai ištraukia katėms arba, tarkim, jūrų kiaulytėms skirtas kraikas ar jo granulės. Pastarųjų reikėtų priberti bent poros centimetrų sluoksnį.

Važiuojant per nemenką balą salonas buvo apsemtas vandens. Pora procedūrų, ir viskas sausa. Tik po to dulkių siurbliu tektų padirbėti - išsiurbti kraiko likučius“, - patirtimi dalijosi kaunietis Artūras.

Vis dėlto jis pataria pirmiausia stropiau paieškoti, pro kur į automobilio saloną patenka drėgmė.

Jei ji kaupiasi bagažinėje, vertėtų žvilgtelėti, ar sandarūs, neįplyšę bagažinės šonuose esantys guminiai kamščiai.

Jei danga drėgsta priekyje, vertėtų užmesti akį į variklio skyriuje esančius kamščius.

Tirpstančio sniego, kaip ir lietaus vanduo, gali prasisunkti pro nesandarų liuką. Į saloną gali sunktis ir kondensatas, kai užsikemša kondicionieriaus drenažo vamzdelis.

Drėgmė salone labai kenkia. Įsimetusios rūdys gali aptraukti palei automobilio dugną išvedžiotus laidus ar metalinius sėdynių laikiklius.

Maža to, žiemą su tirpstančiu sniegu patenka dar daugiau žalos metalinėms detalėms pridarančios druskos.

Specialistai pataria žiemą po kelionės iš karto neuždaryti automobilio durelių - reikia bent keletą minučių palaikyti jas atviras, kad salonas išsivėdintų. Tuomet jame liks mažiau drėgmės, o paspaudus naktiniam šaltukui langai iš vidaus neapšarmos.

Žinoma, joks vėdinimas negelbės, jei ant kilimėlių liktų telkšoti balos ar dar neištirpęs sniegas. Sniegą būtina iškratyti, vandenį - išpilti, o pačius kilimėlius - nusausinti.

Yra vairuotojų, kurie žiemą, esant atodrėkiui, grįžę namo neskuba išjungti mašinos variklio: keletą minučių leidžia jam padirbėti, iš vėdinimo sistemos į langus nukreipę šalto oro srautą.

„Nors ir esu paklojęs gilius guminius kilimėlius, mano automobilio salone nuolat pilna vandens. Dirbu statybose, mašina man yra lyg darbo įrankis - reikia įlipti, išlipti.

Sniego prilenda į gilius batų protektorius, tad kratyk nekratęs - vis tiek jo patenka į salono vidų“, - pasakojo vieno vairuotojų interneto forumų vadovas Jaroslavas Novoslavskis.

Norom nenorom vanduo iš gilių kilimėlių šliūkšteli į saloną, ypač ties staigesniais posūkiais.

Todėl prieš ilgesnes keliones Jaroslavas kilimėlius apskritai išima. Vairuoti sėda apsiavęs lengvesniais batais ir nustatęs nemenką - kone 25 laipsnių šildymą, nukreipia karšto oro srautą į kojas.

„Šilta, bet tikrai ne tiek, kad žiemą neištvertum, - šyptelėjo Jaroslavas. - Kartu įjungiu ir kondicionavimo sistemą. Užtat per porą kelionės valandų salonas išdžiūsta.“

J.Novoslavskis užsiminė ir apie dar vieną drėgmės naikinimo gudrybę. Ja pasinaudoti galėtų tie vairuotojai, kurie be baimės nerakintą automobilį gali palikti namo kieme.

Spaudžiant stiprokam šalčiui, reikėtų išimti visus kilimėlius ir keletui valandų palikti automobilį iki galo atvertomis durimis. Šaltis juk džiovina, o dar ir vėjas prapučia.

Ginčai dėl kilimėlių

Kokius kilimėlius pakloti automobilio salone žiemą - guminius ar medžiaginius?

Vairuotojų nuomonės skirtingos. Vieni teigia, kad po guminiais kilimėliais kaupiasi vandens kondensatas.

Todėl žiemai siūloma po kojomis pakloti medžiaginius kilimėlius. Esą jie gerai sugeria drėgmę. Tik tiek, kad tuos kilimėlius reikia kartkartėmis parsinešti į namus ir išdžiovinti.

Tačiau kiti vairuotojai įsitikinę, kad žiemą guminiai kilimėliai - tinkamiausias pasirinkimas. Tik juos geriau įsigyti aukštesniais kraštais, kad vanduo, sniegui ištirpus, neištekėtų lauk.