Iš tiesų prieš klausiant apie geriausią automobilį pirmiausia reikia pagalvoti apie savo poreikius. Vargu ar tas pats automobilis gali būti pats geriausias miškininkui, violončelininkui, banko prezidentui ir daugiavaikės šeimos galvai.
Nėra vieno geriausio
Sėkmės lydimi verslo žmonės, siekiantys turėti patikimą, prestižinį, erdvų ir vertę ilgai išlaikantį automobilį, turėtų dairytis „Mercedes-Benz ML” – jis tapo Verslo klasės automobiliu.
Tie, kurie žūtbūt nori atkreipti į save dėmesį ir būti pastebėti už pusės kilometro, tegu keliauja pas „Range Rover” atstovus ir ruošia pinigus naujajam kompaktiškam visureigiui „Evoque”.
Mėgstančiam sportinį stilių, galinių ratų pavarą, didelio darbo tūrio variklį ir nesirūpinančiam degalų sąnaudomis idealus bus „Hyundai Genesis” su dinozauriško dydžio, Europoje beveik užmirštu 3,8 litro darbo tūrio benzininiu varikliu.
Tie, kurie retokai išvažiuoja iš savo ūkio ar sodybos į miestą, turėtų labiausiai domėtis dideliu ir blogus kelius lengvai įveikiančiu pikapu „Volkswagen Amarok”.
Ieškantys paprastos ir pigios mašinos, kuri išsaugojo pirmapradę automobilio funkciją – nugabenti žmones iš pradinio į galutinį tašką, tegu suka į „Kia” salonus ir dairosi 34 tūkstančius litų kainuojančio „Picanto”.
Todėl atsakymas apie geriausią automobilį turėtų būti toks – kiekvienam žmogui geriausias yra tas automobilis, kuris labiausiai atitinka jo gyvenimo būdą. Ir, žinoma, pajamas.
Per daugiau nei šimtą dvidešimt metų dar nė vienam gamintojui nėra pavykę sukurti vieno paties geriausio automobilio.
Antraip visi kiti jau seniai turėtų būti bankrutavę.
Kokios savybės svarbiausios?
Nepaisant to, nuo 1964 metų Europoje ir nuo 1997 metų Lietuvoje profesionaliausi savo srities žurnalistai bando atsakyti į klausimą: koks modelis labiausiai atitinka šiandienos automobilių mados tendencijas, pirkėjų lūkesčius ir pageidavimus?
Vertindamas automobilį ypač daug dėmesio kreipiu į jo koncepcijos naujumą, techninę ir kokybinę pažangą, valdymo savybes ir svorį.
Sukurti ilgesnį, didesnį, erdvesnį ir sunkesnį automobilį negu ankstesnis modelis – jokia problema.Tačiau bandyti išrasti ką nors nauja, įdomaus, mažesniame ir lengvesniame automobilyje sukurti daugiau erdvės ryžtasi toli gražu ne kiekvienas gamintojas.
Todėl tik galiu nukelti kepurę prieš ankstesniuose konkursuose dalyvavusius itin erdvų mažą automobilį „Honda Jazz” ar hibridinį trečios kartos „Toyota Prius”.Šiais metais tokių revoliucinių automobilių rinkimuose nebuvo, tad teko rinktis iš gana įprastų, tik geresnių nei buvę modelių.
Rinkimuose nugalėjęs „Hyundai i40”, kuris Europos rinkoje keičia senamadišką „Sonata”, nebuvo aiškus favoritas, tačiau iš visų komisijos narių surinko pakankamą balų skaičių, kurio užteko laimėti.
„Hyundai i40” mano vertinimo lentelėje gavo 5 balus ir pasidalijo antrąja ir trečiąja vietomis su „Volvo S60”.„Hyundai i40” – įdomaus dizaino, netradiciškai atrodantis, bet vairavimo ypatybėmis nelabai intriguojantis modelis.Gana erdvus, tinkamas šeimos poreikiams, prieinama kaina – apie 80 tūkst. litų – automobilių rinkimų nugalėtojas pelnė daugiausia liaupsių už milžinišką kokybės ir įvaizdžio šuolį.
Varžėsi 370 automobilių
„Ar nedreba rankos, kai sėdi prie 200–300 tūkst. litų kainuojančio automobilio vairo?” – irgi neretai girdžiu šį klausimą.
O kodėl turėtų drebėti?
Jeigu važiuoji tvarkingai, pats klaidos nepadarysi. Padarys kitų mašinų vairuotojai – patys ir bus kalti.Kita vertus, esu vairavęs ir per milijoną litų kainuojančius automobilius, o per 15 metų Metų automobilio konkursuose išvis varžėsi 370 automobilių ir visus juos teko išmėginti.
Kilmės šalis varžytuvėse nėra svarbu
Kita vertus, esu vairavęs ir per milijoną litų kainuojančius automobilius, o per 15 metų Metų automobilio konkursuose išvis varžėsi 370 automobilių ir visus juos teko išmėginti.
Iš šių 370 konkurso dalyvių nugalėtojais tapo 14 automobilių.Daugiausia – 4 kartus – nugalėjo „Ford” automobiliai, 3 kartus – „Škoda”, 2 – „Volkswagen”. Po vieną kartą Lietuvos metų automobiliais nominuoti japoniški „Mazda 6” ir „Subaru Legacy”, korėjietiškas „Kia Cee’d”, prancūziškas „Peugeot 307” ir vokiškas A klasės „Mercedes-Benz” modeliai.
Lietuvoje, neturinčioje savo automobilių pramonės, rinkimuose dalyvaujančio automobilio kilmės šalis nėra svarbi.Be to, šiais laikais automobilio kilmė – sąlyginis dalykas. Toli gražu ne kiekvienas japoniškas automobilis gaminamas Tekančios Saulės šalyje, europiniai „Ford” neturi nieko bendra su JAV gaminamais modeliais.O, pavyzdžiui, „Kia” gali būti gaminami Slovakijoje, o jų dizainą kuria vokietis Peteris Schreyeris, 25 metus išdirbęs „Audi” dizaineriu ir kūręs legendinį TT modelį.