„Nėra daug ko aušinti burnos: lyginant su prieškriziniais 2008-ais metais, šiemet Lietuvoje automobilių nupirkta beveik 1,8 karto mažiau“, - kalba Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas.
2008 metais Lietuvoje buvo nupirkta apie 25 tūkstančius naujų automobilių.
Smogus krizei, 2009 metais realūs naujų automobilių pardavimai šalyje krito maždaug iki 5 tūkstančių (neskaičiuojant reeksporto). Tad nenuostabu, jog vidutinis Lietuvos lengvųjų automobilių parko amžius pasiekė 17,2 metų.
Vertindamas kitų metų perspektyvas, P.Ignotas buvo atsargus: „Šiuo metu labai sunku ką nors prognozuoti, tačiau tikimės nežymaus augimo“.
Tomas Visakavičius, Vilniaus „Volkswagen“ centro pardavimų direktorius labai aiškiai apibrėžė šių metų situaciją: padėtis iki rugpjūčio mėnesio ir po jo. Vos per vieną mėnesį pirkėjų srautai ir nuotaikos taip pasikeitė, jog teko koreguoti verslo planus.
„Jeigu iki metų vidurio mes prognozavome maždaug 12 procentų augimą 2012 metais, tai nuo rugsėjo viskas taip pasikeitė, jog nebesitikime jokio augimo, gali būti, kad naujų automobilių pirkimas kris“, - kalba jis.
Jam antrina ir Česlavas Antonovičius, „Škoda“ importuotojos Lietuvoje, bendrovės ARX vadovas: „Naujų automobilių rinkai nėra jokio pretekso augti. Nebent privatūs asmenys, atsiemę pinigus iš bankų ir bijodami palūkanų apmokestinimo, norės investuoti į automobilius“.
Kiti portalo Lrytas.lt kalbinti automobilių verslininkai bei lizingo bendrovių atstovai taip pat prognozavo, kad 2012 metais naujų automobilių Lietuvoje bus nupirkta kiek mažiau nei šiemet.
Kad rugsėjis buvo savotiško lūžio mėnesiu šiais metais, rodo ir statistika. Būtent rugsėjį pirmą kartą juridiniai ir fiziniai asmanys nupirko maždaug po vienodai mašinų (atitinkamai 51,3 ir 48,7 procento).
„Labai aiškus pavojaus signlas - ūkio subjektai reaguoja į nestabilią padėtį Europos Sąjungos rinkose, euro likimą ir stabdo automobilių pirkimus“, - aiškina P.Ignotas. Mat iki rugsėjo juridiniai asmenys pirko 8 iš 10 naujų automobilių. Fiziniai asmenys savo vardu registravo vos 15,7 procento naujų mašinų.
T.Visakavičius taip pat sakė, kad pirmąjį pusmetį automobilius daugiausiai pirko stambios ir vidutinės bendrovės, kurioms teko atnaujinti automobilių parką ir vienu metu jos užsakydavo po keliasdešimt mašinų.
„Jeigu per krizę pagrindinis stabdys buvo bankai, nefinansavę naujo automobilio pirkimo, tai dabar priežastys visai kitos. Pinigų yra, finansavimo sąlygos neblogos, trūksta tik pirkėjo“, - kalba jis. Jo manymu, blogiausiu scenarijumi naujų automobilių kitais metais Lietuvoje gali būti nupirkta maždaug 2 tūkstančiais mažiau nei šiemet.
Be visų subjektyvių pirkėjų baimių, šiemet Lietuvoje prisidėjo ir viena objektyvi nelaimė - banko „Snoras“ nacionalizavimas ir bankrotas, kuris įtakojo tiek verslo bendrovių, tiek paprastų žmonių finansinę būklę.
Tiesa, objektyvumo dėlei reikia pasakyti, jog pesimistinės automobilių gamintojų ir pardavėjų nuotaikos vyrauja ne tik Lietuvoje.
Per 9 mėnesius bendrai Europos Sąjungos šalyse mašinų pirkimas smuko 1,1 procento, o kai kurios pietinės Europos šalys susiduria su itin drąstišku rinkos mažėjimu: Graikija (-35,7 proc.), Portugalija ( -23,5 proc.), Ispanija ( -20,7 proc.), Italija ( -11,3 proc.)
Tūkstančiui gyventojų Lietuvoje teko 3, Latvijoje – 2,8, Estijoje – 8,5, Bulgarijoje – 1,9, Rumunijoje – 2,6, Vengrijoje – 3,4, Lenkijoje – 5,3, Graikijoje – 7, Slovakijoje – 9,2, Portugalijoje – 11,6, Čekijoje – 12,1, Ispanijoje – 13,6, Suomijoje – 18,7, Airijoje – 19,5, Slovėnijoje – 22,7, Italijoje – 22,7, Danijoje – 23, Švedijoje – 24,4, Didžiojoje Britanijoje– 25, Prancūzijoje – 25,7, Olandijoje – 27,5, Vokietijoje – 29,4, Austrijoje – 32,7, Belgijoje – 40,6, Liuksemburge – 78,9 nauji automobiliai.