Vairavimo mokyklų šeimininkus siutina jiems iškelti aukšti reikalavimai

Sugriežtinti reikalavimai vairuotojus rengiančioms mokykloms atsirado Susisiekimo ministerijos iniciatyva. Didesni mokymo kokybės, techninės mokymo bazės ir instruktorių kvalifikacijos reikalavimai iškelti dėl menko vairuotojų parengimo lygio, naujokų keliuose sukeliamo didelio avarijų skaičiaus.

Tuo tarpu Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija (LVMA) kaltina valdininkus bandymais sužlugdyti verslą ir jį nacionalizuoti. LVMA vadovas Darius Lesickas rėžė, kad labiausiai rūpinamasi ne vairuotoju, o biurokratinių kliūčių kūrimu ir verslo žlugdymu.

Viena naujovių - įrašinėti mokykloje laikomą praktinio vairavimo egzaminą, o įrašą saugoti metus.

Sugriežtinti ir reikalavimai mokykloms. Jos privalo turėti asfaltuotą ar betono dangos uždarą aikštelę ne toliau kaip 20 kilometrų nuo pačios mokyklos. Jei pratybų aikštelė yra atokiau, tokiai mokyklai teks įrašyti praktinio vairavimo pamokas.

Vairavimo mokyklose galės būti naudojami tik ne senesni kaip 15 metų automobiliai.

O bent aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintys instruktoriai privalės ne tik nuolat tobulinti kvalifikaciją, bet ir kas 5 metus laikyti praktinius egzaminus bendrovėje „Regitra“.

Vairavimo mokyklos oficialiai įspėtos, kad atsidurs kontroliuojančių institucijų akiratyje, jei valstybinį egzaminą pirmuoju bandymu išlaikys mažiau kaip 45 procentai mokinių.

LVMA prezidentas D.Lesickas neslėpė, kad ministerijos įvestos naujovės skaudžiai smogs ne tik mokykloms, bet ir vairuotojo kursų lankytojams. „B kategorijos kursų kaina didėja - dabar teks mokėti 300-600 litų daugiau nei iki šiol“, - sakė per 100 mokyklų vienijančios organizacijos vadovas

D.Lesickas pripažino, jog skaudžiausia buvo išgirsti kaltinimus, kad nepasitikima vairuotojus rengiančiomis mokyklomis.

„Mums aiškinama, kad daugiausia avarijų sukelia naujokai. Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad dėl įgūdžių stokos įvyksta vos 2 proc. eismo nelaimių. Pagrindinė priežastis - eismo taisyklių nepaisymas: viršytas greitis, vairavimas išgėrus“, - rėžė D.Lesickas.

LVMA vadovą nustebino ir reikalavimas įrašinėti egzaminą, nes kur kas efektyviau būtų naudoti navigacijos sistemas, tachografus. Taip būtų išvengta tik gaišatį keliančio, bet naudos neduodančio biurokratizmo.

Anot jo, tokių nesąmonių užsienio valstybėse nevyksta: įrašinėjamas tik valstybinis egzaminas, o jį leidžiama stebėti ir vairuotoją rengusiam instruktoriui.

LVMA vadovo manymu, kur kas daugiau naudos būtų, jei vairuotojui būtų leidžiama egzaminą „Regitroje“ laikyti tuo pačiu automobiliu, kuriuo ir mokėsi: „Vien dyzelinu ir benzinu varomų mašinų vairavimas labai skiriasi, jau nekalbu apie naujos kartos automobilius, kuriuose įdiegtos ekonomiškos sistemos sankryžoje užgesina variklį.“

Ne mažiau nuostabos sukėlė reikalavimas instruktoriui ne tik nuolat kelti kvalifikaciją, laikyti egzaminus, bet ir turėti bent aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo diplomą.

„Lietuvoje įstatymų leidėjas kažkodėl gali būti ir neišsilavinęs, o jo sukurptas teisės normas vykdančiam instruktoriui keliami aukštesni reikalavimai, - ironizavo D.Lesickas. - Kodėl išskirtinės teisės suteikiamos vairuoti mokančiam šeimos nariui, kuriam pakanka turėti tik 5 metų stažą?“

LVMA vadovą piktina, kad naujoji tvarka privers dar labiau didinti veiklos sąnaudas, o jos galiausiai persikels ant vartotojų pečių.

„Pernai pirmuoju bandymu egzaminą išlaikė apie 37 proc. mokinių, o dabar kartelė pakelta iki 45 proc. Vadinasi, mokyklos gelbėsis atrankomis, per kurias išsirinks gabesnius, nes niekas nenorės atsidurti valstybinių tikrintojų akiratyje, - prognozavo D.Lesickas. - Tikėtina, kad kai kuriems negabiesiems teks išduoti tik pažymą apie išklausytą kursą.“

Naująją tvarką sunkiai suvokiama pavadinęs LVMA prezidentas įsitikinęs, kad taip norima sužlugdyti vairavimo mokyklas.

„Kitąmet Lietuvoje į profesinį mokymą bus metama apie 400 milijonų litų ES ir mūsų biudžeto lėšų, todėl įtariu, kad ieškoma dingsties mums parašyti nuosprendį ir nacionalizuoti vairuotojų rengimą“, - spėjo asociacijos vadovas.

Susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas neslėpė nuostabos, išgirdęs LVMA vadovo pateiktus argumentus: „O mes gauname daug priekaištų dėl prastos vairuotojų parengimo kokybės.

Europoje pirmuoju bandymu egzaminą išlaiko apie 60 proc. žmonių, o Lietuvoje - tik apie 40 proc. Dėl to skundžiasi ir egzaminuotojai, ir patys mokiniai.“

Ministerijos atstovas pažymėjo, kad pradedantys vairuotojai sukelia itin daug avarijų, o tai irgi liudija ne vairuotojus rengiančių mokyklų naudai.

„Apie didėjančias sąnaudas nėra ko diskutuoti, nes mokyti vairuotoją yra ir valstybės deleguota funkcija. Todėl nereikia vairuotojų rengimo prilyginti bandelių kepimui“, - sakė M.Čerkauskas.

Reikalavimas praktinių mokymų aikštelę turėti ne toliau kaip už 20 kilometrų įvestas, nes tyrimas parodė, kad nemažai mokinių iki jos net nenuvažiuoja.

Dėl nuolat gaunamų skundų iš „Regitros“ kilo įtarimų, kad kai kuriose mokyklose net nerengiami mokykliniai egzaminai, todėl nutarta privalomai juos filmuoti.

Vairavimo mokyklų gyvenimą apsunkinusi Susisiekimo ministerija padarė ir nuolaidų. Iš pradžių reikalauta, kad vairuoti būtų mokoma ne senesniais kaip 10 metų automobiliais. Galiausiai šis terminas pailgintas iki 15 metų.

Susisiekimo ministerijos atstovo manymu, neverta nuogąstauti, kad dėl didesnių mokykloms keliamų reikalavimų kils kursų kaina.

Neva Lietuvoje gyventojų mažėja, todėl mažės darbo ir vairavimo mokykloms. Todėl auganti konkurencija apmalšins ir kursų rengėjų apetitą.

„Nuolat gauname prašymų suteikti teisę mokyti vairuoti ne tik mokykloms, bet ir pavieniams instruktoriams. Jie sutiktų filmuoti ne tik egzaminą, bet pamokas“, - sakė M.Čerkauskas.

„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje pirmuoju bandymu teorijos egzaminą išlaiko apie 60 proc., o praktinio vairavimo egzaminą - tik apie 40 proc. vairuotojo parengimą kursą sėkmingai užbaigusių mokinių.

Tai vienas blogiausių rodiklių visoje ES. Negana to, jis pastaruoju metu dar prastėja.

ES šalių vidurkis gerokai skiriasi: pirmuoju bandymu teorijos egzaminą išlaiko 70 proc., o praktinių įgūdžių testą - 60 proc. mokinių. ˙