Automobilių lenktynininkų teigimu, svarbiausias patarimas - prasidėjus žiemai „perjungti“ savo mąstymą ir automobilį vairuoti visiškai kitaip nei vasarą. Automobilį reikia valdyti kur kas švelniau ir apdairiau. Žiemą svarbiausia - švelnumas, plastiški, nestaigūs judesiai.
„Prasidedant žiemai, svarbu nuolat kontroliuoti kelio dangos būklę, nes ji visą laiką kinta“, - sakė lenktynininkas Evaldas Čirba. Todėl dar neišvažiavus iš kiemo rekomenduojama staigiau spustelėti stabdžio pedalą, patikrinti, ar slysta ratai, koks sukibimas su keliu.
Važinėjant mieste ar užmiestyje ir atsargiai spaudant stabdžio pedalą arba staigesniu akceleravimu galima lengvai nustatyti - slysta ratai ar ne. „Teisingai ir laiku įvertinus kelio būklę lengviau prognozuoti stabdymo kelią, slydimo galimybes ir valdyti mašiną,“ - sakė E.Čirba.
Sportininkas teigė, kad jokie meistriškumo įgūdžiai nepadės, jokios gudrybės neišgelbės nuo nemalonumų, jeigu automobilis žiemą bus nudilusiomis vasarinėmis padangomis. „Kad ir koks geras vairuotojas būtų, fizikos dėsniai galioja visiems“, - samprotavo E.Čirba.
Jo manymu, galiniais ratais varomais automobiliais važinėjantiems vairuotojams
pravartu įsigyti dygliuotas padangas. Galiniams ratams tenka mažiau svorio, todėl tokios konstrukcijos automobilių galas daugiau slidinėja. Priekiniai varomieji ratai labiau spaudžiami prie kelio, tad tokios konstrukcijos mašinos stabilesnės žiemą.
Geriausia, kai visos keturios padangos yra vienodos žieminės ir panašiai nudilusios. Tie vairuotojai, kurie turi tik dvi dygliuotas padangas ir važinėja priekiniais ratais varomais automobiliu, turėtų jas montuoti ne ant varančiųjų, bet ant galinių ratų.
Jeigu ant priekinės varomosios ašies uždėtos dygliuotos padangos,
daugiausia problemų bus stabdant. Tuomet sunkesnis mašinos priekis su dygliuotais ratais greičiau stos nei galas, mašina pradės slysti skersa - ir „vilkelis“ ant kelio neišvengiamas.
Esant slidžiam keliui, reikia laikytis didesnio atstumo tarp
automobilių, gerokai anksčiau pradėti stabdyti. Jeigu priekyje
važiuojantis automobilis sustojo prieš 100 metrų, reikia sustoti prieš 50 metrų, po to prie jo privažiuoti atsargiai.
Važiuojant priekiniais ir galiniais ratais varomais automobiliais jiems suvaldyti reikia visiškai priešingų veiksmų. „Dauguma vairuotojų kritinėje situacijoje instinktyviai spaudžia stabdžius, tačiau tai gali būti rimta klaida“, - sakė E.Čirba.
Priekiniai varomi ratai posūkyje traukia automobilį. Todėl tokiai mašinai pradėjus slysti, išsigelbėti galima ne stabdant, bet spustelėjus akceleratorių ir vairą pasukant į tą pusę, į kurią automobilis slysta. „Tokie veiksmai tarsi prieštarauja žmogaus psichologijai, bet gali išgelbėti“, - sakė jis.
Tuo tarpu vairuotojams, važinėjantiems mašinomis galiniais varomaisiais ratais, patariama elgtis priešingai. Pradėjus slysti - jokiu būdu nedidinti greičio, bet švelniai mažinant greitį sukti vairą slydimo kryptimi.
Posūkiuose negalima visiškai atleisti akceleratoriaus pedalo. Tokia klaida ypač būdinga moterims. Prieš posūkį jos dažnai išsigąsta, kad važiuoja pernelyg greitai, tuomet visiškai nukelia koją nuo akceleratoriaus, stabdo ar net įjungia laisvą pavarą.
Jokiu būdu nereikia sukti vairo priešinga slydimui kryptimi ir kirsti per stabdžius.
Posūkiuose taip pat nepatartina važiuoti įjungus laisvą pavarą ar
stabdyti. Nenaudoti rankinio stabdžio žiemą, nes šonu slystantys ratai turi itin menką sukibimą su keliu ir toks dalykas gali ne išgelbėti, bet atvirkščiai - tik pakenkti.
Automobiliai keturiais varomaisiais ratais slidžiu keliu važiuoja itin patikimai, jeigu vairuotojas pasirenka deramą greitį. Tačiau kai toks automobilis pradeda slysti, jį suvaldyti labai sunku. Tam reikalingos specialios treniruotės. Automobiliu su keturiais varomaisiais ratais labai lengva įsibėgėti, bet sunku sustoti.
Tik iškritus pirmajam sniegui, verta nuvažiuoti ant apsnigtos aikštelės ir ten pratintis suvaldyti posūkiuose slystantį automobilį, prisiminti, kaip stabdyti ir pajudėti iš vietos. Paprastas, bet geras pratimas yra toks: pažymėkite savo įsivaizduojamą kliūtį ir mokykitės prieš ją sustoti, po to - apvažiuoti, naudojantis stabdžiais ir vairu.
Radus didelę ir saugią aikštelę, staigiu vairo suktelėjimu ir
akceleratoriumi galima išprovokuoti mašinos slydimą ir paskui bandyti kuo greičiau automobilį suvaldyti. „Supratus, kas sukelia mašinos slydimą ir kaip jį galima valdyti, žymiai drąsiau bus galima jaustis žiemos keliuose“, - aiškino E.Čirba.
Todėl vairuotojai, įpratę prie slidaus kelio, nebijo, kai automobilis važiuoja nedaug slidinėdamas. Jie nuolat jaučia mašinos judėjimą, todėl staigesnis slystelėjimas lengviau suvaldomas.
Tuo tarpu vairuotojai, neįpratę prie slidumo, važiuoja labai įsitempę. Automobiliui netikėtai slystelėjus, jie sutrinka ir nežino, ką daryti. Tokiais atvejais dažniausiai staigiai spaudžiamas stabdys, užblokuojami ratai, ir automobilis atsiduria griovyje.
Artėjant posūkiui, automobilį reikia pristabdyti ir dar prieš posūkį perjungti žemesnę pavarą. Jokiu būdu negalima automobilio stabdyti posūkyje, kai ratai jau pasisukę, ar mėginti perjungti pavarą.
Išvažiuojant iš posūkio greitį reikia didinti po truputį, kad ratai nepraslystų. Jeigu automobilio varomieji ratai yra galiniai, pradėjus slysti posūkyje reikia atleisti akceleratorių.
Stabdyti reikia taip pat atsargiai, neblokuojant ratų. Švelniai
spustelėti stabdžio pedalą ir pajutus, kad mašina vis tiek slysta, jį atleisti ir vėl stabdyti.
Slidžiame kelyje stabdyti reikia ne vienu smarkiu, bet keliais ar net keliolika lengvų stabdžių pedalo paspaudimų. Įprasti taip stabdyti geriausia ne tik žiemą, bet ir visais metų laikais.