„Nesisegdamas saugos diržo rizikuoju tik savo gyvybe ar sveikata ir kitiems eismo dalyviams jokios grėsmės nesukeliu. Kodėl man valstybė nurodinėja, kaip turiu saugotis, ir atima man teisę rinktis?” – klausia 61-erių palangiškis, daugiau nei metus teisybės ieškantis teismuose.
Apskundė tris skirtas baudas
Už vairavimą neprisisegus saugos diržu kiek daugiau nei per metus V.Butavičius yra baustas jau tris kartus.
2010-ųjų lapkritį jam už tai skirta 150 litų bauda. Pernai lapkritį jis nubaustas 200 litų bauda, o gruodį užsispyrusiam pažeidėjui bauda išaugo iki 250 litų.
Nuobaudas palangiškis ginčija. Už pirmą pažeidimą priimtą jam nepalankų Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą jis yra apskundęs Vyriausiajam administraciniam teismui.
Šiemet ne jo naudai Palangos apylinkės teisme išnagrinėtą administracinę bylą jis apskundė Klaipėdos apygardos teismui.
Dėl praėjusią savaitę Palangos teisme išnagrinėtos pastarosios bylos jis dar laukia verdikto.
Pasiryžęs bylinėtis Strasbūre
„Aš suprantu, kad ir šis teismo sprendimas bus ne mano naudai, tačiau nemanau, kad kovoju su vėjo malūnais. Tikiu, kad Lietuvos aukščiausiajame teisme man pagaliau pavyks atkreipti teisėjų dėmesį, kad žmogaus apsisprendimo laisvę varžanti įstatymo nuostata prieštarauja Lietuvos ratifikuotai Europos žmogaus teisių konvencijai”, – sako V.Butavičius.
Anot jo, pagal tarptautinius žmogaus teises ir laisves reglamentuojančius dokumentus, suteikiama teisė savo gyvybę ir sveikatą saugoti visais įmanomais būdais, jei tai nepažeidžia kitų asmenų interesų.
Jei savo teisybės nepavyks įrodyti Lietuvoje, palangiškis jos ieškos Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre.
Diržo nesisega 30 metų
V.Butavičius teisėjus glumina savo argumentais, kad privalomas saugos diržų naudojimas netgi kelia pavojų jo gyvybei.
„Vairuoju daugiau nei 40 metų. Esu nuvažiavęs daugiau kaip tris milijonus kilometrų ir patyręs ne vieną avarinę situaciją, kai mane išgelbėjo tai, kad nebuvau prisisegęs saugos diržu”, – aiškina palangiškis, sovietmečiu dirbęs autoinspektoriumi. Jis saugos diržu nesisega nuo 1978 metų.
„Aš tai darau ne iš kvailo užsispyrimo. Taip aš saugau savo gyvybę, – karštai aiškina V.Butavičius. – Keletą kartų pamėginau prisisegti, bet vis vien instinktyviai vieną ranką laikiau prie diržą atpalaiduojančio įtaiso ir vairavau viena ranka. Šitaip aš mašiną valdžiau kur kas prasčiau.”
Jis yra patyręs keliasdešimt situacijų, kai nuo susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančiais automobiliais jis gelbėjosi nuvažiuodamas nuo kelio.
Tačiau ne visuomet tie nuvažiavimai buvo patogūs. Dviem atvejais jam yra tekę iššokti iš riedančios mašinos ir jis liko sveikas.
Padėjo išvengti susidūrimo
V.Butavičius pasakojo, kai neprisegtas saugos diržas jam leido išgelbėti ne tik savo, bet ir jį vežusios šeimos gyvybę.
Prieš keletą metų, kai kelias nuo Jakų žiedo iki Palangos dar nebuvo rekonstruotas, jis savo mašiną paliko autoservise. Iki Palangos V.Butavičių sutiko pavėžėti į kurortą poilsiauti su dviem vaikais važiuojanti moteris.
Pavažiavus keletą kilometrų jis staiga pastebėjo, kaip lenkdama priešais judančią automobilių koloną, į jų eismo juostą didžiuliu greičiu įlėkė BMW.
Sėdėdamas šalia pakeleivis metė žvilgsnį į moterį prie vairo ir neteko žado: laukdama susidūrimo ji buvo paleidusi vairą ir rankomis užsidengusi veidą.
Tuomet V.Butavičius metėsi prie vairo, moterį nublokšdamas prie durelių, ir mašiną pasuko į šalikelę. Tik pamatęs, kad žvyruota šalikelė yra gana plati, jis pamėgino išvairuoti automobilį, kurio vienas galinis ratas jau buvo nuslydęs į kelio šlaitą.
Laimė, kad šoko ištikta moteris buvo iki galo nuspaudusi greičio paminą. Tai automobiliui su priekiniais varančiaisiais ratais padėjo išsilaikyti ant šalikelės.
Po to teko nustumti vairuotojos koją ir mašiną stabdyti paminą spaudžiant ranka.
„Jeigu tuomet būčiau prisisegęs saugos diržu, nebūčiau pasiekęs vairo ir susidūrus mašinoms būtų buvę daug negyvėlių”, – teigė palangiškis.
Prievolė atima teisę rinktis
V.Butavičius teigia, kad jo, kaip vairuotojo, įgūdžiai yra puikūs.
„Per visą gyvenimą nesu sukėlęs avarijų, nė karto nesu baustas už kelio ženklų nepaisymą, neviršiju greičio. Aš suprantu, kad pažeisdamas šiuos reikalavimus galiu sukelti grėsmę kitiems eismo dalyviams.
Tačiau kodėl man neleidžiama pačiam pasirinkti, kaip sėdėti prie vairo? Juk vairuodamas neprisisegęs saugos diržo niekam pavojaus nesukeliu”, – įrodinėjo palangiškis.
Vyras teigia, kad jam pakeisti vairavimo stilių jau neįmanoma.
Saugos diržai privalomi visur
Vidmantas Pumputis
Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vedėjas
„Saugos diržų naudojimo efektyvumas įrodytas dešimtimis mokslinių studijų. Yra žinoma galybė atvejų, kai avarijos metu saugos diržas išgelbėja žmones. Ne veltui nuo 1975 metų automobilių be saugos diržų nebegaminama.
Galima paminėti ir Lietuvos Konstituciją, kuri deklaruoja, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Būtent įstatymo galią turinčios Kelių eismo taisyklių nuostatos ir saugo žmogaus gyvybę.
Aiškinimai, kad saugos diržas trukdytų iššokti iš lekiančio automobilio, man atrodo nerimti. Tokie gelbėjimosi būdai man primena serialus apie Džeimsą Bondą.
Gal ir būtų sunku paneigti argumentą, kad saugos diržu neprisisegęs vairuotojas aplinkiniams nekelia pavojaus, tačiau yra visuotinai nustatyta saugaus eismo norma, kuri pagrįsta mokslo tyrimais.
Aš nežinau nė vienos pasaulio valstybės, kuri įstatymu nereikalautų saugos diržų naudojimo, jei jie automobilyje yra įtaisyti.”