„Žali“ automobiliai Lietuvoje - dar neaktualūs

Europos metų automobiliais išrinkti elektra varomi hibridiniai dvyniai „Opel Ampera” ir „Chevrolet Volt”, pernai tokį titulą laimėjo „Nissan Leaf” su elektriniu varikliu, 2005-aisiais – jau legenda tapęs „Toyota Prius”.

Senkant naftos ištekliams ir didėjant degalų kainai vis populiaresni tampa maži, ekologiški ir ekonomiški mažyliai. Tačiau Europos ir pasaulio tendencijos Lietuvai neaktualios: čia net oficialūs gamintojų atstovai vengia įsivežti daugiau naujienų, nes jos – per brangios.

Oficialūs skaičiai neįkvepia optimizmo: „Regitros” duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įregistruoti 5 elektromobiliai ir 1906 hibridiniai automobiliai.

Gąsdina tik kaina

Europos metų automobilio rinkimuose didžiule 49 taškų persvara artimiausią persekiotoją „Volkswagen Up” įveikę šiemečiai laureatai „Opel Ampera” ir „Chevrolet Volt” yra varomi elektros variklio.

Tiesa, juose yra ir benzininis variklis, kuris įkrauna automobilio baterijas. Gamintojas tikina, kad vien baterijose sukauptos energijos pakaks nuvažiuoti 60 kilometrų nuotolį. Net tolimesnė kelionė ne bėda, nes benzininis variklis tiekia energiją elektrinei pavarai ir įkrauna akumuliatorių.

Apskaičiuota, kad nuvažiuoti kilometrą tokia mašina kainuos vos 7 centus – 6 kartus mažiau nei važiuojant benzininiu varikliu varoma mašina. Atrodytų, tikra svajonė. Tačiau visus be išimties gąsdina kaina – „Opel” atstovybėse jis kainuos beveik 150 tūkstančių litų. Išgirdus šiuos skaičius griūva visa ekonomiškumo teorija, mat panašaus dydžio automobilį su dyzelinu varomu varikliu galima įsigyti beveik tris kartus pigiau – už 60–70 tūkstančių litų.

Tada kyla klausimas, kiek dešimtmečių reikėtų važinėti, kad tokia mašina atsipirktų?

Naujienos – per brangios

Vieni populiariausių hibridinių automobilių pasaulyje – gerą vardą pelnę „Toyota”, tačiau ir šių mašinų kaina baido. Pavyzdžiui, Lietuvoje pigiausias „Toyota Auris” su benzininiu 1,3 litro varikliu kainuoja beveik 49 tūkstančius litų, o pigiausia hibridinė versija – 20 tūkstančių litų daugiau.

Panašus skirtumas ir palankiomis automobilių kainomis garsėjančiose JAV. Pavyzdžiui, Floridos valstijoje pigiausias limuzinas „Toyota Camry” su benzininiu varikliu kainuoja 21 300 JAV dolerių (55 800 litų), jo hibridinė versija – 16 tūkstančių litų brangiau. Tad nenuostabu, kad lietuviai mieliau renkasi dyzelinu varomą mašiną, o amerikiečiai – įprastinį kone kasdien brangstančiu benzinu varomą automobilį.

Amerikiečių neįkvepia net Holivudo žvaigždžių pavyzdžiai – dauguma įžymybių reklamuojasi, kad turi madingą aplinką tausojantį automobilį. Tačiau žalieji pirkiniai iš tikrųjų tik trūnija garaže, o garsenybės ir toliau važinėja prabangiais limuzinais. Pastebėta ir kita tendencija – amerikiečiai vengia pirkti kelerius metus naudotą hibridinį automobilį.

Mat vien akumuliatoriaus pakeitimas kainuoja apie 5000 JAV dolerių (per 13 tūkstančių litų). Negelbėja ir gamintojo įtikinėjimas, kad „Toyota” modeliuose montuojamų baterijų pakanka 12 metų.

Estams – valstybės parama

Neabejotinai situacija pasikeistų, jei Lietuvos vadovai ne žodžiais, o darbais ragintų atnaujinti šalies automobilių parką, kurio amžiaus vidurkis šuoliais artėja prie 15 metų ribos. Kitos valstybės skatina pirkti aplinkai nekenkiančius automobilius ir gyventojams kompensuoja nemažą dalį pirkinio kainos.

Artimiausias pavyzdys – Estija, kurioje jau šį pavasarį bus pradėti pardavinėti didžiulio populiarumo sulaukę elektromobiliai „Nissan Leaf”. Pirmieji Baltijos šalyse šiuo automobiliu prekiauti pradėsiantys estai tokio japonų koncerno dėmesio nusipelnė neatsitiktinai. Estijos valstybė „Nissan Leaf” pirkėjui įsipareigojo kompensuoti pusę automobilio kainos, bet ne daugiau kaip 18 tūkstančių eurų (per 62 tūkstančius litų).

Be to, Estija iki kitų metų pabaigos įsipareigojo pagrindiniuose keliuose ir daugiau kaip 5000 gyventojų turinčiuose miestuose sukurti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą.

Estija elektromobilius keičia į nepanaudotus taršos leidimus.

Kinijoje gausu lengvatų

Šiuolaikiškiausios technologijos remiamos ir Kinijoje, kuri, atrodo, turi ambicijų tapti ateities transporto lydere. Nuo šių metų pradžios elektromobilių savininkai atleidžiami nuo mokesčių už mašiną, o hibridinių automobilių šeimininkams taikoma 50 proc. nuolaida. Negana to, tokias mašinas perkantiems žmonėms skiriama ir solidi valstybės parama.

Prieš dvejus metus kinams perkant elektromobilį buvo išmokamos iki 9300 JAV dolerių (24,3 tūkst. litų) dotacijos, o hibrido pirkėjas galėjo gauti iki 7750 dolerių (20,3 tūkst. litų) paramą.

Pasigenda valstybės dėmesio

Pernai Lietuvos „Toyota” salonuose buvo parduoti 1123 automobiliai, tarp jų vos 6 buvo ekonomiški hibridiniai „Toyota Prius”.

„Tokvilos” atstovės ryšiams su klientais Violetos Jadzevičienės manymu, tokia situacija susiklostė, nes aplinką tausojantį automobilį įsigijęs žmogus negauna nei valstybės paramos, nei lengvatų.

„Daugumoje Europos didmiesčių tokiems automobiliams suteikiamos įvažiavimo į senamiestį, mašinos statymo lengvatos, o pas mus skatinimo sistemos apskritai nėra. Todėl mašinas perka arba išmanantys žmonės, arba išskirtinumo ieškantys menininkai”, – sakė V.Jadzevičienė.

Moteris įsitikinusi, kad pavyzdys galėtų ir netgi turėtų būti Aplinkos ministerija. Ar ši įstaiga yra nusipirkusi bent vieną hibridinį automobilį?

„Deja, dažniausiai pasirenkama ne naujausia ir ekologiškiausia, o pigesnė priemonė”, – neslėpė „Tokvilos” atstovė.

Žmonės bijo naujovių

Naujais ir naudotais automobiliais prekiaujančios Šiaulių įmonės „Ertona” vadovas Marius Ligeikis įsitikinęs, kad menką hibridinių automobilių paklausą lemia technologijų baimė ir, žinoma, didelė kaina.

„Hibridiniai automobiliai efektyviausi milijoniniuose miestuose, todėl juos noriai perka maskviečiai, – sakė 16 metų automobilių pardavimo ir remonto verslu užsiimančios įmonės vadovas. – Šiauliečiams transporto spūstys apskritai neaktualios, todėl dauguma klientų renkasi dyzelinu varomą mašiną.”

Per mėnesį po 20–30 naujų ir naudotų automobilių parduodanti įmonė iš viso yra pardavusi vos kelis hibridinius automobilius, kuriuos įsivežė iš JAV.

„Mes ir dabar turime keletą, bet paklausa artima nuliui”, – sakė M.Ligeikis. Verslininkas pritaria nuomonei, kad tokią situaciją galėtų pakeisti tik suformuota kryptinga valstybės politika – nors ir ekologiškesnes, bet brangesnes mašinas žmonės pirks tik gavę paramą ar lengvatų.

Šiaulietis verslininkas Almantas Valčiukas – pirmas Lietuvoje vairuotojas, įregistravęs elektromobilį. Amerikinių automobilių remontu užsiimančios bendrovės „Krosvedas” vadovas 2000 metais pagamintą elektromobilį „GEM 285” parsigabeno prieš pusantrų metų. Toks nenaujas automobilis, nelygu jo rida ir įrangos komplektacija, kainuoja 4000–8000 JAV dolerių (10,5–21 tūkstantį litų).

Koncerno „Chrysler” padalinio „Global Electric Motors” gaminį verslininkas išsirinko internetu. Nė 3000 mylių (4800 km) nenuvažiavusiam elektromobiliui teko keisti akumuliatorius, nes ankstesnis šeimininkas juos dėl žinių stokos buvo sugadinęs. A.Valčiukui šia mašina nuvažiuoti 100 kilometrų kainuoja vos 3 litus.

Už tokią sumą galima du kartus visiškai įkrauti akumuliatorius. „Šiuo miestui skirtu automobiliu viena akumuliatoriaus įkrova galima nuvažiuoti 40–50 kilometrų. Važinėjame tiktai šiltuoju metu, nes nėra durelių, neįrengta šildymo sistema”, – sakė verslininkas.

Keturis žmones galintį vežti mažylį aliuminio ir plastiko kėbulu verslininkas patiki ir įmonės darbuotojams, kurie iš tiekėjų į automobilių servisą suveža atsargines detales.

Bendrovės „Ecodriving.lt” vadovas

„Dalyvauju visose automobilių parodose ir pastebiu tendenciją – jau dešimtmetį kiekvienas gamintojas pristato po žaliąjį modelį. Bet niekas nuo to nesikeičia – kol kas rinkoje vyrauja tradiciniai – benzininiais ir dyzeliniais varikliais varomi automobiliai.

Kalbant apie padėtį Lietuvoje pirmiausia reikia įvertinti tai, kad mes esame naudotų automobilių kraštas Nr.1. Lietuviai linkę įsigyti ne naują, o naudotą mašiną.

Pirkti naują mašiną sau gali leisti tikrai nedaug lietuvių. Jau nekalbu apie 150 tūkstančių litų kainuojantį šių metų Europos metų automobilį, kurio pirkti apskritai nematau jokios prasmės. Kad situacija bent kiek keistųsi, būtinos valstybės pastangos. Pirmas žingsnis galėtų būti taršos mokestis už variklio išmetamo anglies dvideginio kiekį.

Tai nėra jokia naujiena aplinkinėse valstybėse. Kitas dalykas – valstybės parama perkančiajam tokią mašiną arba lengvatos. Jei jų nebus, elektromobilius ar hibridinius automobilius pirks nebent įvaizdžio besivaikantys žmonės.”

Gražvydas Jakubauskas Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

„Lietuvoje nėra numatyta darnaus mobilumo priemonių strategija, deja, kol kas nėra ir elektromobilių ar hibridinių automobilių savininkų subsidavimo sistemos. Tai – labai jautri tema. Apie priemones, skatinančias rinktis ekologišką transporto priemonę, mes galvojame. Susisiekimo, Energetikos ir Ūkio ministerijos susitarė rengti studiją, kad per pusmetį būtų ištirta situacija. Atlikus tyrimą bus pasiūlytas priemonių planas. Jame bus ir lengvatų tokių automobilių savininkams paketas.

Be abejo, jame bus nemokamas automobilių stovėjimas, svarstoma galimybė elektromobiliams leisti važiuoti viešajam transportui skirta juosta, PVM lengvatos. Estijos pavyzdys mums nėra tinkamas, nes Lietuva irgi panaudojo perteklinius taršos leidimus. Tačiau už juos bus nupirkta ne lengvųjų automobilių, o autobusų.”